2017 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – D.Barysaitė)

Šiandien Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatyta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2016 metų veiklos ataskaita.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė atkreipė dėmesį į galimą neigiamą medijų įtaką vaikų moralės ir pilietiškumo ugdymui ir pažymėjo, kad ataskaitoje skiriamas dėmesys medijų ir informacinio raštingumo ugdymo būtinybei. Tokiai būtinybei pritarė ir ŽTK pirmininkas Valerijus Simulikas. Pasak jo, nuoseklus harmoningos asmenybės ugdymas – geriausia priemonė vaiką apsaugoti nuo neigiamų medijų poveikio, įskaitant svetimų valstybių propagandą. V. Simulikas išsakė nuomonę, kad joks okupantas nebus pajėgus mūsų užimti, jei sugebėsime išugdyti mąstantį ir mylintį savo šalį Lietuvos Respublikos pilietį ir tai taps valstybės prioritetu.

 „Dingo meilė žmogui. Giliai įsišaknijo meilė popieriui, meilė dokumentui. Nevyriausybinio sektoriaus stiprinimas padėtų sugrąžinti paslaugas, atsižvelgiant į individualius vaiko ir šeimos poreikius ir puoselėtų meilę žmogui. Tai būtų efektyvi priemonė stabdyti šeimų su vaikais emigraciją“, – spaudos konferencijoje kalbėjo NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė.

E.Žiobienė ir V.Simulikas. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – D.Barysaitė)

Paslaugų, orientuotų į individualius vaiko ir šeimos poreikius, nebuvimą, E. Žiobienė įvardijo kaip vieną didžiausių problemų, užtikrinat vaiko teises ir vaiko gerovę. Pasak kontrolierės, dabartinė padėtis, kai dirbama tik su gilių socialinių problemų turinčiomis šeimomis veda į niekur. Pasak E. Žiobienės, normalioms šeimoms, siekiančioms gerovės savo vaikams, paslaugų trūkumas katastrofiškas. Paslaugos visiškai nėra orientuotos į individą ir individualų poreikį. Mūsų valstybėje kritinė geros psichinės sveikatos užtikrinimo padėtis – trūksta psichologų ir psichiatrų. Kontrolierė pažymėjo ir tai, kad Skandinavijos šalys perima mūsų parengtus psichiatrijos specialistus. Lietuvoje iš viso įsteigti tik 36 vaikų psichiatrų etatai ir klausimas, ar jie visi yra užimti. Taigi apie kokybiškos savalaikės psichiatrinės pagalbos suteikimą būtų sunku kalbėti. Kitas E. Žiobienės keltas klausimas – psichikos problemų latentiškumas. „Mūsų visuomenėje šias problemas sunku pripažinti, – kalbėjo kontrolierė – pripažinus diagnozę žmogus iškarto nurašomas“.

Kitos E. Žiobienės įvardintos karščiausios vaiko teisių apsaugos problemos:

• vaikų po mokyklinio užimtumo galimybių nebuvimas, ypač kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose;

• pediatrijos paslaugų trūkumas;

• išliekanti patyčių problema;

• prievartinės pinigų rinkliavos mokyklose, ypač žeidžiančios daugiau vaikų auginančias šeimas;

• vaikų, gyvenančių mokyklų bendrabučiuose, klausimas (2016 m. mokyklų bendrabučiuose gyveno 2718 vaikai, tokie vaikai dažniausiai praranda emocinį ryšį su šeima, šeima gauna pašalpas už vaikus, nors jų neaugina);

• vangus ir daugiau formalus perėjimas iš institucinės globos prie globos šeimoje;

• smurto šeimoje atvejų vertinimas tik baudžiamojo proceso apimtyje.

  Kalbėdama apie smurtą artimoje aplinkoje, kontrolierė atkreipė dėmesį į pareigūnų nuostatą neinformuoti vaiko teisių skyrių apie atvejus, kai vaikas tiesiogiai nepatiria smurto, o auga šeimoje, kurioje smurtaujama ar mato smurtą prieš vieną tėvų. Tokiais atvejais vaikas netenka galimybių gauti paslaugas, neįvertinamas ir paslaugų poreikis šeimai. Kita problema – labai stipriai vėluojančios ir nevisapusės ekspertizės smurto šeimoje prieš vaikus atvejus. Tai lemia, kad smurtas neatpažįstamas, neužkardomas pakartotinis smurtas. Ypač tai aktualu, kalbant apie psichiatrinių ekspertizių galimybes.

  Komitetas bendru sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2016 metų veiklos ataskaitai.

   

  Daugiau informacijos suteiks:

  Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

  Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]