2017 m. gegužės 25 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – D.Stonytė)

Gegužės 24 dieną Laisvės kovų komisijos posėdyje svarstytos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūros problemos. Komisijos pirmininkas Juozas Olekas apgailestavo, kad dar 2011 m. birželio 8 d. Vyriausybės patvirtintas Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūros tarpinstitucinis veiklos planas apėmė tik 2013–2015 metus. Prie šio klausimo grįžti paskatino žmonių laiškai ir skambučiai iš rajonų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nuo 1994 m. renka, kaupia ir analizuoja medžiagą apie paminklinius objektus, susijusius su Lietuvos gyventojų genocidu ir rezistenciniu judėjimu, tai yra vykdo Memorialinių vietovių ir statinių inventorizaciją bei sąvado sudarymo programą. Iki šios dienos inventorizuota 2020 vietų, kurias žymi 2333 paminklai bei 387 statiniai. Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės ir Memorialinio departamento direktorės Gintarės Jakubonienės tik išsamiai ir visapusiškai ištyrus visus vieno rajono paminklinius objektus, galima spręsti, kuriuos pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą būtina siūlyti įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Reikia pažymėti, kad paprastai į šį registrą atrenkama tik labai nedidelė dalis šių objektų, nes turi atitikti vertinimo ir atrankos kriterijus. Tai ir amžiaus cenzo, ir istorinės bei meninės vertės, reikšmingumo bei jo lygmens nustatymo. Todėl kiti, deja, lieka neapsaugoti, dėl jų priežiūros kyla įvairių problemų.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – D.Stonytė)

Pagal 2005 m. balandžio 15 d. Kultūros ministro įsakymą Nr. IV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo“ paminkliniams objektams (t.y. vietoms ir statiniams, bet ne paminklams) yra taikomas 50 metų amžiaus cenzas, todėl siekiant tinkamai pasirūpinti laisvės kovų atminimo išsaugojimu, siūloma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui rengti Valstybinį šių paminklinių objektų registrą, taip pat numatyti teisinį pagrindą jų saugojimui ir priežiūrai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vienas iš tikslų yra kuo daugiau įrengti rajonuose pažintinių maršrutų „Partizanų takais“. Keliaujant šiais takais, aplankomos partizanų vadaviečių vietos, bunkeriai, kapinės, kuriose palaidoti partizanai, partizanų žuvimo vietos, paminklai, atminimo lentos ir ženklai, įamžinantys laisvės kovotojų atminimą.

Komisijos posėdyje dalyvavę Marijampolės savivaldybės Architektūros ir urbanistikos departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis paminklotvarkininkas Gedeminas Kuncaitis ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Paveldosaugos ir turizmo skyriaus vedėjas Vytautas Simelis pasidžiaugė, kad savivaldybės prižiūri ir tvarko laisvės kovotojų atminimui pastatytus paminklus, tačiau tai reikalauja nemažai lėšų ir žmogiškųjų išteklių. .

Komisijos nariai, išklausę su kokiomis problemomis susiduriama, nutarė šį klausimą aptarti ir su kitomis institucijomis.

Komisijų sekretoriato patarėja

Danguolė Stonytė, tel. (8 5) 239 65 61, el. p. [email protected]