Seime vyko diskusija apie humanitarinių mokslų sukuriamą pridėtinę vertę

2017 m. gegužės 26 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija Seimo „Europos savaitės“ renginių cikle gegužės 24 d. organizavo diskusiją „Humanitarinių mokslų ir studijų pridėtinė vertė“.

Renginio dalyvius pasveikino komisijos narė, Lietuvių kultūros tyrimų instituto direktorė dr. Jolanta Širkaitė, kuri pabrėžė, kad labai aiški yra tiksliųjų mokslų pridėtinė vertė, kurią galima aiškiai ją apskaičiuoti skaičiais, procentais, pavaizduoti kreivėmis. Tuo tarpu humanitarinių mokslų pridėtinė vertė, kaip ir patys mokslai yra visiškai skirtingi, nes, visų pirma, tai yra mokslai apie žmogų ir kultūrą, o tai reiškia, kad šie tyrimai yra orientuoti į žmogų, visuomenę, kultūrą, jos sklaidą, jos apmąstymą ir jos parodymą pasauliui.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas, humanitarinių mokslų daktaras, Mantas Adomėnas savo pranešimu abejojo, ar humanitarinių mokslų vertės reikėtų ieškoti vadovaujantis ekonominiais pridedamosios vertės rodikliais ir siūlė ieškoti ne humanitarinių mokslų vertės, o jų prasmės per kūrybiškumą, tapatybės konstravimą ir išsaugojimą ypač pabrėždamas civilizacijos kūrimo bei valstybės įsiprasminimo plotmes.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O. Posaškova)

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas prof. Eugenijus Butkus mokslą vertino kaip intelektualinę veiklą savaime turinčią didžiulę vertę. Kalbėdamas apie mokslo vietą ir vaidmenį šalies raidoje, siūlė į mokslą žiūrėti kaip į vientisą intelektinį darbą neišskiriant atskirų krypčių. Profesorius apžvelgė humanitariniams mokslams skiriamą valstybės finansavimą ir gilinosi į humanitarinių mokslų ir studijų būklę Lietuvos universitetuose ir institutuose.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja, Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė dr. Rūta Petrauskaitė savo pranešimu gilinosi į tai, ką duoda humanitariniai mokslai žmogui, visuomenei, valstybei ir ypač pažymėjo šių mokslų svarbą kitiems mokslams ir savo pranešime daug dėmesio skyrė humanitarinių mokslų integravimo į kitus mokslus svarbai.

Pranešėja akcentavo humanistika pagrįstos švietimo sistemos reikšmę, o taip pat pabrėžė, kad tiek socialiniams tiek humanitariniams mokslams trūksta drąsos žengti į priekį, kurti naujas žinias. Dr. Petrauskaitė ragino socialiniams ir humanitariniams mokslams būti atviriems kitoms mokslinėms disciplinoms, o taip pat aktyviau dalyvauti tarptautiniame moksliniame diskurse.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Mokslo politikos analizės skyriaus analitikas Tadas Juknevičius pristatė užsienio ekspertų pateiktas išvadas apie humanitarinių mokslų būklę Lietuvoje, analizavo Lietuvos humanitarinių mokslų sandarą Lietuvoje, gilinosi kokios institucijos, kokie mokslininkai ir kokios humanitarinių mokslų kryptys kuria pridėtinę vertę. Pranešėjas taip pat apžvelgė humanitarinių mokslų finansavimo, pajėgumų ir produktyvumo būklę ir lygino ją su kitomis šalimis.

Akademikas Vytautas Martinkus teigė, kad humanistika visuomenėje suaktualina klausimus, kurie yra esminiai, filosofiniai ir negali būti suprasti kaip taikomieji. Humanistiką akad. V. Matinkus vertino kaip esminę jungtį tarp skirtingų mokslinių disciplinų bei veiklos sričių (politikos, švietimo, mokslo, verslo ir pan.), nes ji užtikrina, kad būtų kuriama valstybės istorija ir ateitis. Pranešėjas pabrėžė, kad visas mokslas negali būti atskirtas nuo humanistikos ir jis egzistuoja bei yra prasmingas žmogui tik kaip humanistikos plėtotė.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas filosofiškai analizavo humanitarinių mokslų suprimityvinimo visuomenės sąmonėje iki jų vertinimo per ekonominės vertės prizmę ir visuomenės pažangos nebuvimo ryšį bei gilinosi į organizuotos pilietinės visuomenės reikšmę mokslinėje erdvėje.

Diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja

Lina Skeberdytė, tel. (8 5) 239 6715, el. p. [email protected]