2017 m. gegužės 26 d. pranešimas žiniasklaidai

Trečiadienį Seimo Audito komitetas svarstė tris Valstybės kontrolės atliktas ataskaitas dėl viešųjų įstaigų steigimo bei jų valdymo, savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdymo ir valstybės valdomų įmonių grąžos valstybei. Visi trys auditai liudija, kad dažnai neįmanoma objektyviai nustatyti, ar valstybė ar savivaldybės visais atvejais pagrįstai ir tikslingai steigia įmones ar įstaigas įvairioms paslaugoms teikti. Taip pat pažymėta, kad visais nagrinėtais atvejais subjektų valdysena yra nenuosekli, o skirtingo teisinio statuso suteikimas, steigiant valstybės ir savivaldybės kontroliuojamus juridinius asmenis, yra ydinga praktika ir nesukuria naudos valstybei.

Kalbant apie viešųjų įstaigų steigimą, neapsibrėžus funkcijų ir veiklos sričių, valstybei ir savivaldybėms yra itin sudėtinga apsispręsti dėl priemonių, kuriomis tos funkcijos yra vykdomos. Todėl kartais yra steigiamos biudžetinės įstaigos, kartais įmonės, o kartais viešosios įstaigos statusą turintys juridiniai asmenys. Įmonės ir viešosios įstaigos būna pasitelkiamos ir tada, kai to būti neturėtų – kai veikla išvis nesusijusi su valstybės ar savivaldybės atsakomybe, arba tada, kai, priešingai, veiklą turėtų vykdyti biudžetinė įstaiga, tačiau stengiamasi apeiti jai nustatytus įvairius (visų pirma, darbo užmokesčio) apribojimus.

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) audito metu nustatyta, kad šių įmonių valdybose veiklos rodikliai nustatomi netinkamai, neužtikrinamas veiklos skaidrumas, sprendimai neretai paveikiami privačių valdybos narių interesų, o didžioji dalis įmonių apskritai nepasiekia joms nustatytų finansinės grąžos rodiklių. 2017 m. pradžioje Lietuvoje iš viso buvo 118 valstybės valdomų įmonės, kurių vertė siekia 9,3 mlrd. eurų. VVĮ užima reikšmingą šalies ūkio dalį, todėl yra svarbios ekonominiu, strateginiu ir socialiniu požiūriu. Jos sukuria apie 3 proc. šalies BVP, o šiame sektoriuje įdarbinta apie 41 tūkst. šalies gyventojų. Tinkamai veikiančios valstybės valdomos įmonės ne tik deramai atstovautų viešąjį interesą, tačiau kartu ir reikšmingai prisidėtų prie valstybės biudžeto pajamų. 2013 m. į valstybės biudžetą sumokėti dividendai ir pelno įmokos sudarė 17,2 mln. Eur, t.y. 0,24 proc. visų biudžeto pajamų, 2014 m. – 74,8 mln. Eur, kas atitiko 1 proc. biudžeto pajamų, 2015 m. – 111,1 mln. Eur arba 1,4 proc. Jei VVĮ nuosavo kapitalo grąža siektų Lietuvos įmonių nuosavo kapitalo grąžos vidurkį, dividendų ir pelno įmokų suma į valstybės biudžetą galėtų siekti net apie 4 proc. visų biudžeto pajamų, t. y. 300–350 mln. Eur. Ataskaitos duomenimis 2013–2015 m. laikotarpiu net 50% valstybės valdomų įmonių į valstybės biudžetą nesumokėjo nieko, o 2015 m. 91 proc. dividendų ir pelno įmokų sumokėjo 2 įmonės iš 118.

Savivaldybės 2015 m. pabaigoje kontroliavo 271 įmonę, kurių bendra nuosavo kapitalo vertė sudarė 1 257 mln. eurų. Dauguma SKĮ teikia viešąsias vandens, šilumos tiekimo, transporto, atliekų tvarkymo, komunalines paslaugas, o kai kurios vykdo ir įvairią ūkinę veiklą, tačiau apie 10 proc. jų vykdo veiklą, kuri nėra susijusi su tiesioginėmis savivaldybių funkcijomis. Savivaldybių įmonės 2015 m. turėdamos 2 900 mln. Eur vertės turto, iš kurio 1 257 mln. Eur – nuosavo kapitalo, patyrė 5 mln. Eur nuostolio. Jeigu visos AB ir UAB kaip dividendus ar pelno įmokas į savivaldybių biudžetus būtų paskyrusios bent 50 proc. grynojo pelno, 2015 m. tai būtų siekę apie 16 mln. Eur. Paaiškėjo, kad dividendai ir pelno įmokos ne visais atvejais pervedami į savivaldybių biudžetus, nepaisant to, kad SKĮ ir uždirba pelno.

„Lietuvos siekis tapti EBPO nare bent iš dalies stimuliuos pokyčius šioje srityje, tačiau to nepakanka. Gali turėti puikiausią nepriklausomų valdybų narių atrinkimo tvarką ar išsamiausius informacijos atskleidimo reikalavimus, tačiau pirmiausia reikia sau atsakyti, kokias funkcijas valstybės ar savivaldybės kontroliuojami subjektai atlieka ir ar tikrai tai valstybei ar savivaldai būdinga funkcija. Jeigu taip, turi būti ne tik pasirinkta optimali tos funkcijos įgyvendinimo forma, tačiau ir sudėti saugikliai, kurie užtikrins, kad įmonė ar įstaiga veikia išties optimaliu režimu. Nemokamų pietų nebūna, tad tais atvejais, kai veikla nesiekiama pelno, turi būti griežtai kontroliuojami kaštai, kurie gali virsti paslėpta našta mokesčių mokėtojams,“ – teigia Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Komitetas sieks ne tik pažangos valstybės įmonių valdyme pagal EBPO standartus, bet ir  centrinės valdžios pagalbos savivaldybėms diegiant gero valdymo principus, vertinant funkcijų ir jų atlikimo kaštų efektyvumą. Iki metų pabaigos Vyriausybė įsipareigojusi parengti funkcijų viziją, kuri leistų tiek atsisakyti nebūdingos veiklos, tiek būdingai veiklai pasirinkti geriausius įrankius. Šiuos procesus komitetas stebės pasitelkęs parlamentinės kontrolės įrankius.

Seimo Audito komiteto pirmininkė

Ingrida Šimonytė, tel. (8 5) 239 6978