2017 m. birželio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Užsienio reikalų komitetas birželio 28 d. kaip papildomas komitetas posėdyje svarstė du Seimui pateiktus alternatyvius įstatymų projektus, numatančius asmens vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Šiuose įstatymų projektuose yra numatoma bendroji norma, kad oficialiuose dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis. Skirtumas tarp projektų tas, kad daugelio Seimo narių pateiktame įstatymo projekte Nr. XIIIP-535 siūloma Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardą ir pavardę rašyti oficialiuose asmens dokumentuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles  (su Q, W, X raidėmis ir be diakritinių ženklų), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir įrodoma, kad asmuo arba jo protėviai turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir paėmė jo pavardę. Alternatyviame įstatymo projekte Nr. XIIIP-471 siūloma užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, su užsieniečiais santuokas sudariusių ir jo pavardę paėmusių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų, kitų nelietuvių tautybės asmenų vardus ir pavardes jų prašymu Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (t. y. su diakritiniais ženklais) Vyriausybės nustatyta tvarka.

Užsienio reikalų komitetas posėdyje išklausęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Teisingumo ministerijos, kaip Vyriausybės nuomonės rengėjos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir kitų posėdyje dalyvaujančių institucijų atstovų pozicijas, priėmė vieno iš klausimų kuratoriaus komiteto nario Mindaugo Puidoko pasiūlytą sprendimą sujungti iniciatorių pateiktus vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektus ir pateikti Seimui svarstyti patobulintą kompromisinį įstatymo projektą su Užsienio reikalų komiteto siūlymais.

Komitetas, septyniems nariams balsavus už kompromisinį sprendimą ir vienam susilaikius, išvadoje teikiamais siūlymais laikėsi 2014 m. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotų pagrindų, numatančių, kad įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias lietuvių kalbos specialistų, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK), išvadas. VLKK savo paskutiniąją nuomonę dėl svarstomų įstatymų projektų pateikė 2017 m. gegužės 23 d.: bendras principas – Lietuvos piliečių vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus tris galimas išimtis – dėl su užsieniečiais susituokusių piliečių, perėmusių užsieniečio pavardę, dėl tokiose santuokose gimusių vaikų ir dėl Lietuvos Respublikos piliečiais tapusių užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Vadinasi, leidžiama šiems asmenims vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis su Q, W, X raidėmis. 

Komitetas pasiūlė patobulintą įstatymo projektą papildyti nauja dalimi ir joje numatyti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiui kitų kalbų savo vardą ir pavardę jo prašymu papildomai įrašyti Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje lotyniško pagrindo rašmenimis, o tai reiškia – su visais diakritiniais ženklais. Asmuo kitų kalbų savo vardo ir pavardės rašybą turėtų pagrįsti dokumento šaltinio ar kito rašytinio šaltinio įrašais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad komiteto siūlymu asmeniui suteikiama tokia galimybė neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valstybinės kalbos – lietuvių kalbos – principui, kadangi dar 2009 m. lapkričio 6 d. Konstitucinis Teismas savo sprendime yra pasisakęs apie galimybę Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Atkreiptinas dėmesys, kad toks įrašas neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba ir tai nesukurtų antros tapatybės, kadangi, kaip pasisakė Konstitucinis Teismas, tik „asmens vardo ir pavardės įrašas valstybine kalba yra oficialus to asmens tapatybės patvirtinimas, sukeliantis atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime“.

Įstatymų projektus iki svarstymo Seimo posėdyje dar turės apsvarstyti pagrindinis komitetas.

Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė

Tel. (8 5) 239 6802

El. p. [email protected]