ERK ir URK pranešimas: Pirmininkaudama ES Tarybai, Estija sieks išsaugoti ES 27 valstybių narių vienybę

2017 m. liepos 13 d. pranešimas žiniasklaidai

Bendras ERK ir URK posėdis. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – G.D. Barysaitė)

2017 m. liepos 1 d. Estijos Respublika, pakeitusi Maltos Respubliką, pradėjo pusmečiu anksčiau pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai (ES Tarybai turėjusi pirmininkauti Jungtinė Karalystė, pradėjusi „Brexit, to nedarys).

Bendrame Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) ir Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje Estijos pirmininkavimo prioritetus pristačiusi Estijos Respublikos Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvos Respublikoje Jana Vanaveski pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių klausimų, kuriuos kels Estija pirmininkavimo metu, tai poreikis susigrąžinti ES piliečių pasitikėjimą ES teisėtumu. Ambasadorė pabrėžė, kad ,,turime būti ryžtingi, remiant ES vystymąsi ir žvelgti į tuos sprendimus, kurie vienytų ES, o ne didintų susiskaldymo ES viduje riziką“. Estijos pirmininkavimo šūkis – ,,vienybė per pusiausvyrą!“, tad užduotis – rasti įvairių procesų pusiausvyrą ir bendrą sutarimą, siekti vienybės ir pusiausvyros tarp idėjų ir vertybių. Estija pirmininkauja ES Tarybai pirmą kartą ir išskiria keturis pirmininkavimo prioritetus: 1) atvira ir inovacijomis paremta Europos ekonomika, 2) saugi ir apsaugota Europa, 3) skaitmeninė Europa ir laisvas duomenų judėjimas, 4) įtrauki ir tvari Europa.

Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Maltos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Čarlzas Mifsudas, Estijos Respublikos Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvos Respublikoje Jana Vanaveski ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – G.D. Barysaitė)

Bendrame Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje šalies pirmininkavimo rezultatus pristatęs Maltos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Čarlzas Mifsudas (Charles Mifsud), pažymėjo, kad Malta iš išskirtų pagrindinių pirmininkavimo prioritetų ypač daug dėmesio skyrė piliečių gyvenimo kokybės, socialinės įtraukties, darbo vietų kūrimo, ypač jauniems žmonėms, ir skurdo mažinimo klausimams, pavyko užbaigti 24 dokumentų rinkinius aktualiausiais ES darbotvarkės klausimais. Maltos ambasadorius sakė: ,,Nuoširdžiai tikime ES pagrindiniais principais. ES yra projektas, kuris gali tęstis dar 60 metų ir daugiau. Maltai, kaip mažiausiai ES valstybei narei, pirmininkavimas reiškė labai daug, mes, maltiečiai, didžiuojamės tuo, ką pavyko pasiekti, pasijautėme priklausę kažkam didingesniam ir didesniam nei esame, kad mes esame ES dalis, todėl norėčiau perduoti šį pozityvumo jausmą, kurį jautėme pirmininkaudami“. Kaip vieną iš svarbiausių neįgyvendintų pirmininkavimo metu iškeltų prioritetų ambasadorius įvardijo migracijos kausimą, akcentuodamas nelegalios migracijos srautus iš Libijos Centriniame Viduržemio kelyje.

Ambasadorė, nuolatinė Lietuvos atstovė ES Jovita Neliupšienė pažymėjo, kad Malta nemažai dėmesio skyrė Rytų partnerystės, ES ir Ukrainos prekybos susitarimo klausimams. ES darbotvarkėje svarbiais išlieka saugumo ir gynybos, išmaniųjų sienų sistemos, migracijos, skaitmeninės darbotvarkės, kovos su hibridinėmis grėsmėmis klausimai.

Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų nariai su ambasadoriais taip pat diskutavo Rytų partnerystės, pabrėžiant plano Ukrainai plėtros ir bendradarbiavimo aspektus, padėties Libijoje, socialinių teisių ramsčio, ,,Brexit“ pasekmių, tame tarpe ir lingvistiniame kontekste, klausimais.

Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai ES Tarybai pirmininkavusios valstybės narės rezultatus ir pirmininkavimą pradedančios valstybės narės prioritetus, pristatomus valstybių ambasadorių, išklauso kiekvieną pusmetį.

Parengė

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Dainora Asevičienė, tel. (8 5) 239 6861, el. p. [email protected],