2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Rugsėjo 20 d. Seimo Laisvės kovų komisija užregistravo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730  11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1120).

Šiuo įstatymo projektu siūloma 20 proc. didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, kas užtikrintų didesnes valstybines pensijas politiniams kaliniams, tremtiniams, dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos tapusiems invalidais ir kitiems nukentėjusiems asmenims. Nukentėjusių asmenų valstybines pensijų dydis nesikeitė nuo 2009 metų.

Be to, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymas Nr. XII-1919, kuriame numatyta, kad asmenys, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, per 24 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo (iki 2018 m. sausio 1 d.) privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba pateikti prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pastebėtina, kad, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą gali būti įtraukiami tik benamiai ir tam tikrų kategorijų asmenys (iš globos namų išėję ar šeimyną palikę asmenys, asmenys, kuriems taikomos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose). Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos asmenims deklaravusiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (neturintiems gyvenamosios vietos – įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena), gali susidaryti tokia situacija, kad dalis nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų praras teisę gauti šias išmokas, nes neturės galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos dėl objektyvių priežasčių (pvz., faktiškai gyvena kitam asmeniui priklausančiame būste, kai gyvenamosios patalpos savininkas nesutinka deklaruoti jų gyvenamosios vietos jam priklausančioje patalpoje ar pastate ir nesudarys dokumento (pvz., nuomos ar panaudos sutarties), patvirtinančio asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate) ir neatitiks sąlygų, kurioms esant jie galėtų būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Siekiant, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjai, kurie neturės galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos, neprarastų teisės gauti šią pensiją, siūloma patikslinti valstybinių pensijų 11 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 7 dalies nuostatas, atsisakant deklaravimo sąlygos, tačiau numatant, kad piliečių duomenys turi būti įrašyti į Lietuvos gyventojų registrą, išskyrus tuos, kurie deklaravo išvykimą iš Lietuvos.

Komisijų sekretoriato patarėja

Danguolė Stonytė, tel. (8 5) 239 65 61, el. p. [email protected]