2017 m. rugsėjo 21 d. pranešimas žiniasklaidai

Vykdydami Teisingumo ministerijos valdymo sričių parlamentinę kontrolę, Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) ir Žmogaus teisių komitetai (ŽTK) rugsėjo 20 d. surengė bendrą posėdį. Posėdis rengtas atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją – Teisingumo ministerijos sričiai priskirtose įstaigose kilusios problemos dėl vadovų skyrimo.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, valstybės įmonės Registrų centro, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos naujų vadovų skyrimo klausimas trunka mėnesius. Nors konkursai (atrankos) dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, valstybės įmonės Registrų centro, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovų jau įvyko ir paskelbti nugalėtojai, tačiau iki šiol minėtoms įstaigoms vadovauja laikinai paskirti vadovai. Laikinieji vadovai vadovauja ir daliai Kalėjimų departamento pavaldžių įstaigų.

Taigi, Seimo komitetai aiškinosi, kada ir kaip planuojama spręsti šią situaciją ir kaip nuolatinio vadovo nebuvimas atsiliepia institucijų veiklos efektyvumui. Pasak ŽTK pirmininko Valerijaus Simuliko, skundų lavina, laiku nepriimami teisės aktai leidžia daryti prielaidą, kad tokia situacija galimai paralyžiuoja institucijų veiklą. TTK pirmininkas Julius Sabatauskas retoriškai klausė, kas būtų, jeigu žemesnės institucijos neigtų savo vykdytų konkursų rezultatus.

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė išaiškino priežastis, kodėl konkursus (atrankas) laimėję asmenys nepradėjo darbo. Pavyzdžiui, į Kalėjimų departamento vadovo vietą konkursą laimėjo asmuo, kuris jau yra vadovavęs šiai institucijai, tačiau jo vadovavimo laikotarpiu buvo nustatyti trūkumai turto valdyme. Kitų institucijų kandidatų klausimas taip pat sprendžiamas teismuose ar atliekamos kitos, vadovavimo skaidrumui užtikrinti, reikalingos procedūros. Ministrė kėlė retorinį klausimą, ar konkursą laimėjusius ar atranką praėjusius kandidatus reikėtų skirti formaliai, nesigilinant į visas aplinkybes, kurios keltų abejonių dėl skaidraus vadovavimo perspektyvos, ar visgi siekiame tikrų, o ne popierinių reformų ir atitinkamai skiriame žmones. Ministrė kalbėjo apie tai, kad esant formaliam požiūriui, vadovai jau būtų buvę paskirti ir jai šiandien netektų aiškintis. Tačiau abejotina, ar tokiu atveju būtų išspręstos sisteminės problemos, susijusios su įsisenėjusiomis valdymo ydomis. TTK narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius klausė, kodėl konkursai (atrankos) sukėlė abejonių – ar nebuvo duomenų, kad konkursai (atrankos) organizuoti netinkamai, galbūt reikalavimai kandidatams suformuluoti taip pat  neskaidriai. M. Vainiutė pažymėjo, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad galimai aptariamas aplinkybes nulėmė esamas teisinis reguliavimas. V. Simulikas išreiškė pasitikėjimą ministrei siekiant skaidrumo, abu komitetų pirmininkai laukia ministerijos siūlymų dėl skaidrių konkursų (atrankų) organizavimui reikalingų teisės aktų pakeitimų.

2018 m. gegužės 25 d. įsigalios Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas 2016/679, numatantis asmens duomenų ir privatumo apsaugos srities reformas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Įgyvendinant šį Reglamentą ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680,  turi būti parengti Asmens duomenų teisinės apsaugos ir Asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymų projektai. Taip pat turi būti parengti ir poįstatyminiai teisės aktai. Minėtų įstatymų pakeitimai, įgyvendinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir Direktyvą, iki šiol įstatymų leidėjui nėra pateikti. Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas pažymėjo, kad vyksta viešos konsultacijos dėl reglamento įgyvendinimo.

Aptartas klausimas ir dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pertvarkos metu planuojamų tarnybos padalinių regionuose mažinimo. Politikams rūpėjo, ar mažinant padalinių ir darbuotojų skaičių vartotojų teisių apsaugos srityje bus užtikrintos galimybės asmenims įgyvendinti savo, kaip vartotojų, teises? Pasak teisingumo viceministro Justo Pankausko, regionuose realiai dirbančių žmonių nesumažėjo – panaikinti tik tie etatai, kurie nebuvo ilgalaikiai užimti. Taigi, siekiama išlaikyti proporciją tarp „regioniškumo“ ir ekonominių aspektų.

Komitetų nariai domėjosi ir situacija kalėjimų sistemoje. Kaip pažymėjo teisingumo viceministras Raimondas Bakšys, korupcija kalėjimų sistemoje tiesiogiai atsiliepia visuomenės saugumui, nes neefektyviai ar neskaidriai naudojamos lėšos neleidžia užtikrinti nuteistųjų resocializacijos. Pasak viceministro, ydos šioje srityje yra sisteminės ir ilgalaikės.

Daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected];

Irma Leonavičiūtė, tel. (8 5) 239 6792, el. p. [email protected]