Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

ŽTK: karių ir pareigūnų valstybinės pensijos turi būti kompensuotos

2017 m. rugsėjo 27 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Rugsėjo 27 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, ligos, profesinės reabilitacijos, ligos socialinio draudimo pašalpų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas kompensavimo įstatymo projektą (XIIIP-311).

Šio įstatymo projekto paskirtis – nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatų taikymo, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, dydžius ir terminus.

Priimtas įstatymas būtų taikomas asmenims, kuriems, įgyvendinant Laikinąjį įstatymą, dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos:

1) valstybinės pensijos, paskirtos ir mokamos pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą( toliau – valstybinės pensijos);

2) ligos, profesinės reabilitacijos, paskirtos ir mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ir ligos socialinio draudimo pašalpas, paskirtos ir mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – pašalpos gavėjai);

3)  ompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau – kompensacijos gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

Kompensuojamoji suma asmenims siūloma išmokėti 2018–2022 metais, mokant tokiomis procentinėmis dalimis:

1) 2018 ir 2019 metais – po 10 procentų kompensuojamosios sumos;

2) 2020 – 2022 metais – po 20 procentų kompensuojamosios sumos.

Kai asmeniui apskaičiuota kompensuojamoji suma mažesnė nei 100 eurų, ji visa būtų išmokama 2018 metais. Kompensuojamoji suma būtų išmokama nereikalaujant gavėjų pateikti prašymą.

Vyriausybė pasiūlė nesvarstyti šio projekto, kadangi įstatymo projekte siūloma grąžinti sumažintos pensijos, pašalpos ar kompensacijos dalį, kuri buvo neišmokėta, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Vadovaujantis Laikinuoju įstatymu buvo sumažintos ir iki šiol nekompensuotos visos valstybinės pensijos, rentos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, valstybinės socialinio draudimo ištarnauto laiko, našlaičių (maitintojo netekimo), našlių pensijos, valstybinio socialinio draudimo išmokos. Siekiant nepažeisti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, Vyriausybės nuomone, būtų tikslinga kompensuoti ir šių socialinių išmokų praradimus. Preliminariais skaičiavimais, lėšų poreikis šių socialinių išmokų praradimams kompensuoti – 221,2 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad kompensuojamos sumos būtų mokamos iš valstybės biudžeto, manytina, kad nekompensuotus ekonominės krizės laikotarpiu sumažintus socialinių išmokų ir valstybinių pensijų praradimus išmokėti 2018–2019 metais nebus finansinių galimybių. Kompleksiškai spręsti projekto aiškinamajame rašte nurodytas problemas ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktus, susijusius su anksčiau nurodytų išmokų kompensavimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato 2020 metais.

Komitetas išklausė ir Krašto apsaugos ministerijos atstovių nuomonę, kuri buvo skirtinga nei Vyriausybės. Pasak krašto apsaugos ministro patarėjos Gretos Monikos Tučkutės, kariai tarnybos laikotarpiu negali dirbti jokio kito darbo, taigi negali turėti kitų pajamų. Be to, jų pensijos neindeksuojamos, jie ankstyvame amžiuje išeina į pensija. Gaunama maža pensija nesuteikia galimybių šiems asmenims persikvalifikuoti, todėl kariai atsiduria labiau pažeidžiamoje situacijoje nei kiti.

ŽTK pirmininkas Valerijus Simulikas pažymėjo, kad Žmogaus teisių komitetas turi siekti žmogaus orumą užtikrinančių sprendimų, vertinti teisėtų lūkesčių užtikrinimo, teisingumo, lygiateisiškumo principus.

Taigi, Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui, tačiau pasiūlė tobulinti įstatymo projektą, įvertinant ir kitų asmenų interesus bei atitinkamai išdėstant kompensavimo tvarką.

 

Daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]

 

 

 


  Siųsti el. paštuSpausdinti