2017 m. spalio 3 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – R. Lygienė)

Š. m. spalio 1–2 d. Klaipėdoje susitikę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų (ERK) pirmininkai vieningai sutarė, kad energetinė nepriklausomybė ir saugumas išlieka pagrindiniu Baltijos ir Lenkijos valstybių prioritetu. Parlamentų atstovai turėjo galimybę apsilankyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laive-saugykloje „Independence“, kur jiems buvo išsamiai pristatytos terminalo galimybės. SGD verslo tarnybos direktorius Tadas Matulionis papasakojo susitikimo dalyviams apie vieno svarbiausių šalies energetinį saugumą užtikrinančių objektų – SGD terminalo – statybą bei jo veiklą, supažindino su jo infrastruktūra, techninėmis charakteristikomis, atsakė į klausimus apie gamtinių dujų rinką Lietuvoje, terminalo pajėgumus, regioninės dujų rinkos kūrimo iniciatyvą. Vėliau parlamentarai lankėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, kur uosto kapitonas Adomas Alekna pristatė svečiams Klaipėdos jūrų uosto veiklą ir plėtros galimybes.

Susitikimo metu buvo aptarta artėjančios Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijos (COSAC) programa, aktualios ES teisėkūros iniciatyvos bei kiti klausimai. Vienas iš būsimos COSAC programos klausimų yra ES ateities perspektyvos. Kalbėdamas apie tai, Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas pažymėjo, jog jo įsitikinimu, ES ateities diskusijų lauke turi išlikti ES plėtros klausimas. ,,Pirmą kartą po dešimties metų ES vėl kalba apie plėtrą. Tai labai svarbu. Plėtra yra tas neišnaudotas potencialas, kurį ES gali ir turi svarstyti, ypač dabar, įvykus Brexit, kylant ES valstybių regioninės nepriklausomybės iniciatyvoms. Plėtros kontekste privalome kalbėti ne tik apie Vakarų Balkanų valstybes, bet ir apie Rytų partnerystės šalis“, – pabrėžė G. Kirkilas.

Susitikime dalyvavęs Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius pristatė iniciatyvą „Naujas Europos planas Ukrainai“, kuria numatoma mobilizuoti finansinę paramą Ukrainai – ,,Maršalo planą Ukrainai“. Pagal šią iniciatyvą per ateinančius penkerius metus kiekvienais metais į realią Ukrainos ekonomiką reikėtų įlieti po 5 mlrd. eurų investicijų, kurios galėtų 6–8 proc. pakelti šalies metinį ekonominį augimą 5–10 metų laikotarpyje. Planas būtų įgyvendinamas finansuojant ES fondų lėšomis bei tarptautinių donorų pagalba. Lenkijos, Latvijos ir Estijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkai domėjosi šios iniciatyvos įgyvendinimo galimybėmis: investicijų potencialu, finansinių donorų paieškomis.

Susitikime taip pat buvo apsikeista nuomonėmis apie Šiaurės-Pietų transporto ašies infrastruktūros projektų vystymo galimybes, diskutuota apie būtinybę plėtoti viso Rytų ir Centrinės Europos regiono infrastruktūrą ir dėti pastangas, kad šio regiono infrastruktūros plėtros projektams būtų skiriamas deramas dėmesys derantis dėl būsimos Daugiametės finansinės programos. Susitikimo dalyviai sutarė, kad sėkmingam šios iniciatyvos realizavimui būtinos koordinuotos regiono valstybių vyriausybių pastangos.

Neformalūs Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų susitikimai rotacijos principu rengiami prieš kiekvieną COSAC posėdį.

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Renata Lygienė, tel. (8 5) 239 6592, el. p. [email protected]