Lietuvos valstybės simboliai Seimo rūmai Seimo logotipas

ŽTK pritaria asmenų, galinčių atstovauti pacientui, negebančiam priimti sprendimų, sąrašo išplėtimui

2017 m. spalio 11 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Spalio 11 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) apsvarstė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5, 8, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-975 ir  Civilinio kodekso 6.744 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-976.

Įstatymo projektais siekiama išplėsti paciento atstovų pagal įstatymą bei subjektų, kuriems teikiama informacija apie pacientą, kuris negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus, skaičių. Praktikoje, kintant demografinei situacijai, vis dažniau pasitaiko atvejai, kai pilnametis pacientas, kuris negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus, neturi sutuoktinio, vaikų ar tėvų (pastarieji yra emigravę, jų iš viso nėra ir t.t.). Toks teisinis reguliavimas, kai subjektų ratas apribojamas tik sutuoktiniu, tėvais ir vaikais, apsunkina paciento interesų atstovavimą ir, nesant sutuoktinio, tėvų ar vaikų, kitiems artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams), net jei jie gyvena kartu su pacientu, atima galimybę sužinoti informaciją apie pacientą ar jam atstovauti.

Pagal šiuo metu galiojančią Paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakciją, tik paciento nuo 16 metų sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jų nėra – vienas iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš pilnamečių vaikų yra paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovu. Šie subjektai turi teisę sužinoti informaciją apie paciento sveikatos būklę bei gauti kitą konfidencialią informaciją. Paciento broliai, seserys ar seneliai tokios galimybės neturi. Civilinio Kodekso 6.744 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu pilnametis pacientas negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus ir jeigu jam nenustatyta nei rūpyba, nei globa, visos asmens priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui vykdomos asmeniui, kurį pacientas yra raštu įgaliojęs veikti savo vardu. Jeigu tokio įgalioto asmens nėra arba jeigu įgaliotas asmuo nesiėmė būtinų veiksmų, pareigos turi būti vykdomos paciento sutuoktiniui ar sugyventiniui (partneriui), išskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o jei sutuoktinio ar sugyventinio (partnerio) nėra, pareigos vykdomos paciento tėvui arba vienam iš pilnamečių vaikų.

Apsvarstyti įstatymų projektai išplėstų paciento atstovų pagal įstatymą kiekį, apimant ir paciento seseris, brolius bei senelius tuo atveju, kai pacientas neturi sutuoktinio, vaikų ir tėvų. Toks reguliavimas padėtų spręsti kylančias problemas, jeigu į sveikatos priežiūros įstaigą patekęs žmogus yra tokios būklės, kad pats sprendimų negali priimti.

Komitetas, vertindamas paciento interesus, pritarė įstatymo projektams.

 

Daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected];

 


  Siųsti el. paštuSpausdinti