2017 m. spalio 12 d. pranešimas žiniasklaidai

Vakar Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija išvažiuojamo posėdžio Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (toliau – ligoninė) metu svarstė ligoninės teikiamų psichikos sveikatos paslaugų kokybės, nemedikamentinio gydymo prieinamumo ir žmogaus teisių užtikrinimo klausimus. Tai buvo pirmoji komisijos ir ligoninės administracijos diskusija, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo.

Komisijos pirmininko Mykolo Majausko teigimu, „turime užtikrinti prieinamą nemedikamentinį gydymą emocinių ir psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms. Deja, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje vis dar dominuoja hospitalizacija ir biomedicina. Tai nepadeda stiprinti visuomenės sveikatos ir mažinti savižudybių skaičiaus“.

Komisijos nariai ligoninės administracijai pateikė daug klausimų, svarbiausi iš jų yra tokie:

• Ar prieinama psichologinė, socialinė, kineziterapinė, ergoterapinė, psichoterapinė pagalba pacientams, kuriems ji yra reikalinga? Kiek ligoninėje dirba psichologų ir psichoterapeutų?

• Kaip dažnai gydytojai skiria 1 klausime nurodytus nemedikamentinės pagalbos metodus? Kiek psichoterapinių konsultacijų gauna asmuo, besigydantis ligoninėje? Kokiais kriterijais vertinamas ligoninėje teikiamos psichosocialinės reabilitacijos veiksmingumas?

• Kokia yra elektros impulsų terapijos skyrimo tvarka? Koks jos skyrimo dažnis? Ar ji gali būti skiriama nepilnamečiams? Kokiomis priemonėmis užtikrinama, jog nebūtų piktnaudžiaujama šiuo gydymo būdu?

• Ar yra ligoninėje tvarka, pagal kurią priverstinai hospitalizuoti ar priverstinai gydomi asmenys gali tokį sprendimą apskųsti ar gauti pirminę teisinę pagalbą? Kaip protokoluojamas pacientų suvaržymas ir kokios deeskalacijos priemonės yra naudojamos? Kokia dalis hospitalizavimų traktuojami kaip būtinoji pagalba?

• Koks skaičius ligoninėje besigydančių asmenų atsisako medikamentinio gydymo? Kokios procedūros yra numatytos tokiais atvejais?

• Ar yra ligoninės pacientų nusiskundimų nagrinėjimo tvarka? Kiek skundų per metus yra gaunama? Kokie skundai dažniausiai yra gaunami ir kokie yra siūlomi jų sprendimo būdai? Kaip užtikrinamos pacientų teises į privatumą? Kokiomis priemonėmis užtikrinama nepriklausoma pacientų teisių stebėsena?

• Ar yra tvarka, reglamentuojanti neatidėliotiną psichologinę pagalbą asmeniui, atvykusiam dėlsavižudybės grėsmės?

• Kiek pacientų yra pakartotinai hospitalizuojami? Kokiomis priemonėmis stengiamasi sumažinti atkryčių skaičių?

• Kokiomis priemonėmis siekiama sumažinti psichikos sveikatos ligų stigmatizaciją? Kaip ligoninė prisideda prie psichikos sveikatos sistemos deinstitucionalizacijos?

• Kaip ligoninės personalo darbo krūviai yra paskirstyti pagal skyrius? Kiek pacientų tenka vienam gydytojui, slaugytojui, psichologui, socialiniam darbuotojui? Ar esant tokiems darbo krūviams ligoninės personalas gali suteikti tinkamas paslaugas pacientams?

Diskusijos metu Seimo komisijos nariai domėjosi, ar yra tobulintinų teisės aktų, kad psichikos sveikatos ligomis sergantiems asmenims, taip pat nusižudyti mėginusiems asmenims ir jų artimiesiems ligoninėje ir kitose gydymo įstaigose būtų prieinamos psichologinės pagalbos ir kitos gydymo paslaugos, užtikrinamas jų tęstinumas, kai jos yra būtinos. 

Komisija ketina ateityje intensyviau bendradarbiauti su ligonine, siekdama abipusio supratimo ir glaudesnio bendradarbiavimo.

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas

Mykolas Majauskas, mob. 8 612 90001

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato vedėja

Jolita Krumplytė, tel. (8 5) 239 6855