2017 m. spalio 16 d. pranešimas žiniasklaidai

Š. m. rugsėjo 29 ir spalio 13 dienomis Europos reikalų komitete vyko diskusija apie tai, kiek atskiri ūkio sektoriai ir viešosios politikos sritys yra priklausomi nuo ES fondų investicijų. Lietuvos banko atstovai pristatė komitetui analizę apie 2007–2013 m. ES paramos poveikį Lietuvos ekonomikai ir viešiesiems finansams, iš kurios matyti, jog Lietuva yra reikšmingai nuo ES lėšų priklausoma ES valstybė: šiomis lėšomis finansuojama apie penktadalis visų valstybės biudžeto išlaidų, daugiausiai ES paramos minėtu laikotarpiu gavo su valdžios sektoriumi susijusios veiklos, o daugiausiai užsakymų buvo pateikta statybos sektoriui. Finansų ministerijos pristatytoje sektorinės priklausomybės nuo ES fondų investicijų analizėje konstatuojama, kad didžiausia priklausomybė nuo ES finansavimo yra aplinkosaugos, energetikos, IT plėtros, valstybės paramos verslui ir MTEPI srityse. Tiek Lietuvos banko, tiek Finansų ministerijos pozicijos dėl poreikio mažinti kai kurių (pvz., statybų) ūkio sektorių priklausomybę nuo ES lėšų sutapo. Institucijų nuomone, rengiantis 2021–2027 m. programavimo periodui svarbiausia yra: struktūrinių reformų finansavimas, aiškios strateginės kryptys ir prioritetai, investicijų efektyvumo didinimas, ES paramos panaudojimo efektyvumo vertinimas kaštų ir naudos analizės požiūriu.

Rugsėjo 29 d. posėdyje komitetui taip pat buvo pristatyta 2014–2020 m. Veiksmų programos įgyvendinimo pažanga. Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė informavo, kad nuo š. m. balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. paskelbta kvietimų arba sudaryti projektų sąrašai už 764 mln. eurų (11,4 proc. nuo skirtų lėšų), projektams skirta 409 mln. eurų (6,1 proc. nuo skirtų lėšų), išmokėta 143 mln. eurų (2,1 proc.), bei deklaruota Europos Komisijai 44 mln. eurų (1 proc.). Šių rodiklių dinamika komitetui pristatoma reguliariai.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, jog nors ilgalaikis ES investicijų poveikis šalies ekonomikai yra teigiamas, tačiau būtina įvertinti ir gana reikšmingą ryšį tarp ekonominio aktyvumo ir ES investicijų srauto. Komitetas nusprendė atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, jog būtina aiški valstybės strategija, numatanti, kokiose srityse reikalinga paskatinti finansavimo plėtrą, ir pasiūlė, rengiantis 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui vengti pernelyg didelio investavimo strategijų išskaidymo ir su tuo susijusios šakinių prioritetų gausos, panaudojant ES fondų lėšas siekti subalansuoti infrastruktūros plėtrą, vertinant būsimus jos išlaikymo kaštus, skirti dėmesį finansinėms užimtumo didinimo ir skurdo mažinimo priemonėms (tokioms, kaip garantinio tipo fondai, iš dalies mokamų užimtumo paslaugų tiekimas ir pan.).

Komitetas akcentavo, jog reikalinga labiausiai nuo ES fondų investicijų priklausomų viešosios politikos sričių „išėjimo strategija“, kuri leistų mažinti tokių sričių priklausomybę ir tuo pat metu didintų jų savarankiškumą, taip pat įvertinant poveikį ir ekonominėms (privataus sektoriaus) veikloms. Tačiau tokia strategija neturėtų kurti ekonominių (privataus sektoriaus) veiklų priklausomybės nuo kitų viešųjų išteklių. Komitetas pakvietė Finansų ministeriją, Lietuvos banką, šakines ministerijas bei kitas suinteresuotas šalis bendradarbiauti rengiant tokią „išėjimo strategiją“ ir bent kartą per metus pristatyti komitetui šio proceso pažangą.

ES investicijų panaudojimo efektyvumo parlamentinę kontrolę komitetas tęs ateinančios Seimo pavasario sesijos metu, kuomet surengs klausymus apie 2014–2020 m. Veiksmų programos įgyvendinimo būklę tarpinių institucijų kuruojamose srityse.

Vykdydamas ES fondų investicijų panaudojimo efektyvumo parlamentinę kontrolę, Europos reikalų komitetas buvo paprašęs Finansų ministerijos pristatyti ministerijos užsakymu atliktą 2014–2020 m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui ir plėtros prioritetų 2021–2027 m. vertinimą. Atsižvelgiant į šį komiteto prašymą, vertinimą atlikusi VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai (ESTEP) komitetui pristatė pagrindinius šio vertinimo rezultatus ir rekomendacijas, pagal kurias rengiantis būsimam ES fondų lėšų investavimo laikotarpiui būtų tikslinga peržiūrėti galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius strateginį planavimą ir viešųjų išlaidų planavimą, siekiant užtikrinti perėjimą į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką po 2020 m. – pagerinti Lietuvos ūkio efektyvumo ir inovatyvumo rodiklius (mokymo ir mokymosi visą gyvenimą, technologinio pasirengimo, inovacijų, darbo rinkos efektyvumo), planavimo dokumentai, skirti būsimam 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui, turi būti pradėti rengti ne vėliau kaip 2019 m. pirmą pusmetį, jų turinio kokybės ir numatomo poveikio ex-ante analizė turėtų būti iki šių dokumentų patvirtinimo, o siekiant gilesnės teritorinės sanglaudos svarbu didinti savivaldybių motyvaciją pritraukti privačias investicijas ir žmones. Šio vertinimo rezultatais ir jame pateiktomis rekomendacijomis bus remiamasi formuojant argumentuotą Lietuvos derybinę poziciją dėl ES Sanglaudos politikos po 2020 m.

Parengė

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Renata Lygienė, tel. (8 5) 239 6592