2017 m. lapkričio 16 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Audito komitetas svarstė 2018 metų valdžios sektoriui priskirtų biudžetų projektus ir vieno balso persvara pritarė valstybės, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų projektams, o privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektui nepritarė.

Audito komitetas atkreipė dėmesį, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2018 m. biudžeto projekte į planuojamas išlaidas nėra įskaičiuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio augimui skirtinos lėšos ir nėra užtikrinamas tikslinis šio fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimas, o valstybės biudžeto lėšomis nėra pilna apimtimi finansuojami visi valstybės prisiimti įsipareigojimai. Taip pat pastebėta, kad 2018 metų PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytos lėšų sumos nėra atitinkamai suderintos su Sodros biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto numatytomis sumomis. Dėl šių esminių pastebėjimų komitetas ir nepritarė biudžeto projektui.

Prieš priimant sprendimą dėl 2018 metų valstybės biudžeto, Audito komitetui pristatyta Valstybės kontrolės (Fiskalinės institucijos) išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties ir  ataskaita dėl 2018 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo.

Ypač daug diskusijų sukėlė klausimas, ar Vyriausybė, rengdama 2018 m. valdžios sektoriui priskirtų biudžetų projektus, pagrįstai netaikė valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės, pasinaudojant Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme numatyta netaikymo aplinkybe, kai numatomas 2018 m. valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis yra teigiamas ir sudaro bent 1,0 proc. punktą BVP. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad, nustatydama postūmio reikšmę, Finansų ministerija valdžios sektoriaus pertekliaus užduotį lygina su Lietuvos 2017 m. stabilumo programoje 2017 m. balandį nustatyta 0,4 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito reikšme, o tokia atskaitos taško pasirinkimo galimybė numatyta finansų ministro 2017 m. liepos 28 d. įsakyme, kurio patvirtinimo įstatyminis pagrindas daugiau nei abejotinas. Abejones, kad valdžios sektoriaus balanso pagerėjimo skaičiavimas 2018 m. yra pagrįstas, išsakė ir Valstybės kontrolė bei Lietuvos bankas.

Valstybės kontrolės ekspertai pabrėžė, kad šiuo metu galiojantys Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas sudaro prielaidas skirtingam teisės aktų supratimui ir taikymui, todėl atsiranda erdvė interpretacijoms, nes, naudojant šiuo metu prognozuojamas reikšmes, 1 proc. punkto BVP dydžio teigiamas postūmis nesusidaro ir tada išlaidų augimas 2018 m. turėtų būti ribojamas. Be to, Stabilumo programoje deklaruojamas rodiklis nėra niekaip verifikuojamas ir atspindi tik Vyriausybės planą.

Komitetas atkreipė dėmesį ir teigiamai vertina pirmuosius teigiamus poslinkius biudžeto valdysenoje. Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarkos įgyvendinimo pirmieji teigiami poslinkiai matomi dokumentuose, lydinčiuose 2018 m. valstybės biudžeto projektą. Lydintieji dokumentai turi aiškią struktūrą ir nuoseklų klausimų dėstymą, tačiau, siekiant, kad biudžeto valdysenos pertvarka būtų įgyvendinta tinkamai, Audito komitetas ir toliau planuoja tęsti strateginio planavimo ir biudžeto formavimo, orientuoto į rezultatus ir užtikrinančio finansų tvarumą, sistemos pertvarkos parlamentinę kontrolę.

Kontaktinis asmuo:

Seimo Audito komiteto pirmininkė

Ingrida Šimonytė, tel. (8 5) 239 6978