2017 m. lapkričio 27 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Europos reikalų komiteto delegacija, vadovaujama Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo, dalyvauja š. m. lapkričio 26–28 d. Taline (Estijos Respublika) vykstančiame svarbiausiame Europos Sąjungos valstybių nacionalinių parlamentų renginyje – Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC). Parlamentarai svarsto ES ateities ir artimesnės piliečiams Sąjungos klausimus, konferencijos darbotvarkėje numatytos diskusijos ir Europos Saugumo sąjungos, migracijos, skaitmeninės rinkos temomis.

Konferencijos dalyvius pasveikinusi Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid, kalbėdama apie Estijos pirmininkavimo rezultatus, išreiškė įsitikinimą, kad Estijai pavyko pasiekti vieną svarbiausių pirmininkavimo tikslų – pralaužti nepasitikėjimo ES ledus. ,,Galbūt niekuomet nebus taip, kad ES sprendimų priėmimas taps suprantamas kiekvienam jos piliečiui, galbūt Sąjunga negalės padėti kiekvienam, tačiau svarbiausia, kad ji užtikrins savo piliečiams saugumą, stabilumą, ir veiks laikydamasi sutartų taisyklių“, – kalbėjo Prezidentė. Savo kalboje K. Kaljulaid kalbėjo apie bendrus sprendimus, kurie, jos nuomone, yra ne problemos, o galimybės. Šių galimybių realizavimui būtinas pakankamas ES biudžetas, todėl jo stiprinimui ateityje turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Prezidentė pabrėžė mokslinių tyrimų svarbą šiame kontekste, atkreipdama dėmesį, kad sprendimai dėl mokslinių tyrimų finansavimo ES lygiu galėtų turėti esminį poveikį ES vystymuisi ateityje. Anot Prezidentės, siekiant didesnės pridėtinės vertės naujojoje daugiametėje finansinėje programoje lėšos turėtų būti skiriamos tik toms sritims ir projektams, kurie turės poveikį keliose valstybėse narėse.

Diskusijoje dėl ES ateities dalyvavęs ES vyriausiasis derybininkas dėl Brexit Mišeliu Barnjė (Michel Barnier) derybas su Jungtine Karalyste pavadino neeilinėmis, tačiau pabrėžė, kad ES yra daugybė kitų, ne mažiau, o gal ir daugiau svarbių klausimų – euro zonos stiprinimas, pasirengimas išorės grėsmėms, artimesnės piliečiams Sąjungos kūrimas ir kt. Brexit, anot M. Barnjė, tik vienas iš jų. Vyriausiasis derybininkas išvardijo tris pagrindines sąlygas, kurios turėtų būti įvykdytos, siekiant sukurti tvirtą partnerystę su Jungtine Karalyste: sutarimas dėl tvarkingo, organizuoto išstojimo iš ES sąlygų, Airijos klausimo sprendimas ir finansiniai Jungtinės Karalystės įsipareigojimai šioje Daugiametėje finansinėje programoje.

Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius, diskutuojant apie ES ateitį pažymėjo, kad ES ateities perspektyvų kontekste yra ne tik ES konsolidacija, jos galios ar biudžetas, bet ir ES ateities plėtra. ,,Britanija nori išeiti, o Vakarų Balkanų valstybės, Ukraina, Moldova ir Gruzija – ateiti. Pažadėdami plėtrą, mes galime eksportuoti šioms šalims stabilumą vietoje nestabilumo importo. Šiame kontekste mūsų inicijuotas Planas Ukrainai – reali parama ir pavyzdys, kaip suteikti ateities perspektyvą šalims greta mūsų. Kviečiame ir kitus nacionalinius parlamentus prisijungti prie šios iniciatyvos. Ar santykiai, kuriuos sukursime su išstojančia Jungtine Karalyste galės būti pavyzdžiu, kokius santykius ES galėtų sukurti su kitomis kaimyninėmis šalimis, pavyzdžiui, Ukraina?“, – klausė A. Kubilius.

Parengė

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Renata Lygienė (tel. (8 5) 239 6592, el. p. [email protected]