Komisijos išvada „Dėl Seimo nario Antano Matulo pasisakymų“

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO ANTANO MATULO PASISAKYMŲ

2018-03-14 Nr. 101-I-8

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Algimantas Dumbrava, Rūta Miliūtė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, gavusi Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) kreipimąsi ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, atliko Seimo nario Antano Matulo pasisakymų tyrimą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2017 m. spalio 14 d. dienraščio „Kauno diena“ publikuotame ir 2017 m. spalio 16 d. internete paskelbtame straipsnyje „Sveikatos apsauga atsidūrė pilkųjų kardinolų rankose?“, dienraščio „Lietuvos rytas“ 2017 m. spalio 18 d. publikuotame straipsnyje „Sveikuolių tvirtovėje – rimtų ligų simptomai“ Seimo narys Antanas Matulas teigia apie galimus neskaidrius procesus Ministerijoje, ministro politinio pasitikėjimo komandos narius, skleidžia kitą tikrovės neatitinkančią informaciją.

1. A. Matulo teigimu, straipsnyje nurodyta, kad: „Žmonės masiškai atleidžiami, tačiau tuo pačiu metu masiškai įvairiais patarėjais, įvairių programų vadovais, į kitokias pareigas dirbti nuotoliniu būdu dirbti priimami žmonės...“. Ministerijos teigimu, Ministerijoje vyksta natūrali personalo kaita: be darbuotojo kaltės darbo santykiai nutraukti tik su dviem Ministerijos valstybės tarnautojais, kurių pareigybės panaikintos struktūrinių pertvarkymų metu, keli valstybės tarnautojai atleisti suėjus 65 metų amžiui, kiti išėję savo noru.

2. A. Matulo teigimu, straipsnyje nurodyta, kad: „Mano žiniomis, panaši situacija ir ministerijos Farmacijos departamente, kur įdarbinti jaunieji gydytojai rezidentai taip pat nevaikšto į darbą, o Jaunųjų gydytojų sąjungos vadovams taip užkertamos gerklės principingai reikšti savo poziciją.“ Ministerijos teigimu, nuotolinio darbo sutartys sudarytos su penkiais darbuotojais. Tokia lanksti darbo tvarka yra aktuali jauniems profesionalams.

Ministerija savo 2018 m. kovo 1 d. rašte nurodė, kad Farmacijos departamente pagal nuotolinio darbo sutartis dirba 4 asmenys. Nurodytų specialistų pareigybė skirta dalyvauti Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos darbe. Pavedimai specialistams duodami telefonu arba elektroniniu paštu. Specialistų darbo drausmės pažeidimų nenustatyta, jų darbas vertintas gerai.

3. A. Matulo teigimu, straipsnyje nurodyta, kad: „Viceministrai anksčiau būdavo pasiskirstę kuruojamas sritis, o dabar? Pabandykite oficialiai surasti, kuri viceministrė ką kuruoja. Neseniai kalbėjau su viena jų, ji nelabai galėjo pasakyti, ką ji kuruoja, sakė situacija keičiasi kasdien. Nurodymas, kas ką kuruoja, duoda tas pats ministro žmogus.“ Pasak Ministerijos, viceministrų veiklos administruojamos sritys yra patvirtintos ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-413. Šis įsakymas yra teisės aktų paieškos bazėje.

4. A. Matulo teigimu, straipsnyje nurodoma, kad: „Per metus neįvyko nė vieno susitikimo su suinteresuotomis įvairiomis grupėmis jas informuojant apie ministerijos vykdomą politiką ir ją aptariant. <...> Seimo narys aiškino, kad tokius susitikimus, klausymus, turėtų inicijuoti ministerija, tačiau ministerijoje tai, jo teigimu, nevyksta. „Niekas nekviečia diskutuoti, tartis.“ 2017 m. vasario 28 d. sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu pavedė Ministerijos administracijos padaliniams į ministro sudaromas darbo grupes įtraukti pacientų organizacijų atstovus. Ministerija 2018 m. vasario 15 d. raštu informavo, kad per 2017 metus buvo išleista 110 įsakymų dėl darbo grupių steigimo, papildymo ar pakeitimo: iš jų 21 dėl pacientų organizacijų atstovų įtraukimo į darbo grupės sudėtį.

5. Straipsnyje nurodyta, kad sveikatos apsaugos ministro patarėjas Danas Bakša susijęs su galimai neteisėtais viešaisiais pirkimais VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje: „ „Kauno diena“ jau yra rašiusi apie Respublikinės Kauno ligoninės įtartinus viešuosius pirkimus. Dėl jų Viešųjų pirkimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pavedimu, yra pradėjusi „Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės pastatų atnaujinimo darbai“ procedūrų vertinimą. Šioje istorijoje figūruoja dabartinis sveikatos apsaugos ministro patarėjas finansų klausimais Danas Bakša, kuris tuo metu vadovavo Teisės ir dokumentų skyriui.“ Ministerijos teigimu, D. Bakša niekaip nėra susijęs su nurodytais viešaisiais pirkimais bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atliekamu tyrimu, nes minėti viešieji pirkimai buvo įvykę iki D. Bakšos darbo VšĮ Kauno respublikinė ligoninė pradžios. Pasak paties D. Bakšos, dirbdamas ligoninėje jis viešųjų pirkimų nekoordinavo, duomenų susijusių su viešaisiais pirkimais nerengė, už statybos darbų organizavimą ar įgyvendinimą atsakingas nebuvo. Jis taip pat nebuvo apklaustas nei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje, nei Viešųjų pirkimų tarnyboje.

Respublikinė Kauno ligoninė pateikė informaciją, kad D. Bakša Respublikinės Kauno ligoninės Infrastruktūros valdymo skyriaus Kanceliarijos Veiklos reglamentavimo ir dokumentų valdymo tarnyboje vyriausiuoju specialistu pradėjo dirbti 2014 m. liepos 21 d. Nuo 2015 m. vasario 5 d. jis buvo perkeltas į Teisės ir dokumentų valdymo skyrių vyriausiojo specialisto pareigas; nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. – Teisės ir dokumentų valdymo skyriaus vadovo pareigas. Šiose pareigose dirbo iki 2017 m. sausio 16 d.

Respublikinės Kauno ligoninės pastatų atnaujinimo darbų sutartis Nr. 159P/2014 buvo sudaryta 2014 m. liepos 10 d., t.y. iki D. Bakšos darbo pradžios ligoninėje.

2016 m. rugsėjo 30 d. Viešųjų pirkimų tarnyba atliko šios sutarties neplaninį patikrinimą ir surašė išvadą Nr. 4S-3219. Išvadoje nurodoma, kad už sutarties vykdymą atsakingas Perkančiosios organizacijos darbuotojas yra Infrastruktūros valdymo skyriaus (šiame skyriuje, kaip nurodoma, dirbo D. Bakša) vadovas Vytautas Armolaitis ir Medicininių inovacijų ir plėtros skyriaus inovacijų ir plėtros koordinatorius Andrius Statkevičius.

Vilniaus apygardos prokuratūra savo 2018 m. vasario 27 d. rašte nurodė, kad Danas Bakša nebuvo apklaustas ikiteisminiame tyrime, taip pat jis nėra siejamas su atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl Respublikinės Kauno ligoninės atliktų viešųjų pirkimų.

6. Straipsnyje nurodyta, kad: „...ministerijoje vėl buvo įdarbintas Gintaras Grachauskas, kuris anksčiau iš jos atleistas už pravaikštas.“ Pasak Ministerijos, su G. Grachausku darbo santykiai buvo nutraukti 2015 m. liepos 7 d. dėl jo pareigybės panaikinimo. Ministerija 2018 m. vasario 15 d. rašte nurodė, kad darbuotojas tarnybinių nuobaudų neturėjo, tyrimų dėl galimų tarnybinių nusižengimų šio asmens atžvilgiu pradėta nebuvo.

Pažymėtina, kad šį straipsnyje nurodytą faktą įvardino ne Seimo narys A. Matulas, tačiau nurodyta, jog tokie faktai buvo pasirodę visuomenės informavimo priemonėse.

7. Straipsnyje nurodoma, kad: „Politiko žiniomis, konkurso (pastaba: į Valstybinės ligonių kasos vadovo pareigas) išvakarėse jam vadovavusi sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė sulaukė ministro A. Verygos patarėjo Dano Bakšos nurodymų, kad jį laimėti privalo Igoris Baikovskis. Viceministrei esą buvo liepta paskambinti D. Bakšos proteguojamam kandidatui ir padiktuoti klausimus bei atsakymus. <...> A. Matulo teigimu, panašios užkulisinės intrigos vyko ir renkant Palangos reabilitacijos ligoninės vadovą.“ Ministerija teigia, jog tokie teiginiai yra melagingi ir diskredituoja Ministerijos darbuotojus, pačią Ministeriją ir visą sveikatos apsaugos sistemą.

Informacija apie tokį galimą D. Bakšos spaudimą viceministrei A. Bilotienei-Motiejūnienei buvo pasirodžiusi ir visuomenės informavimo priemonėse. Po to tiek A. Bilotienė-Motiejūnienė, tiek D. Bakša pasitraukė iš užimamų pareigų, nors Ministerija visuomenės informavimo priemonėse teigė, jog jų pasitraukimas su minėtu konkursu nėra susijęs.

Ministerija pažymi, jog pats Seimo narys A. Matulas per visuomenės informavimo priemones pareiškęs, kad „konkursą į šios įstaigos vadovo pareigas turėtų laimėti D. Bakša, kuris net nebuvo kandidatas dalyvauti konkurse.“ Straipsnyje „Lažinasi, kas laimės VLK vadovo konkursą“ Seimo narys A. Matulas teigia: „Vieša paslaptis, kad ligonių kasų konkursą greičiausiai laimės sveikatos apsaugos ministro patarėjas Danas Bakša arba Gintaras Kacevičius. Galima net lažintis, nes informacija jau sklinda iš visų kampų“.

2017 m. spalio 17 d. Seimo plenarinio posėdžio metu Seimo narys A. Matulas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą: „Drauge A. Veryga, noriu paklausti, čia gal ne visai tiesiogiai susiję su 2016 metų ataskaita, bet su efektyviu Privalomojo sveikatos draudimo fondo valdymu. Yra duomenų, įrodymų, kad prieš vykstant Valstybinių ligonių kasų konkursui iš vakaro jūsų patarėjas D. Bakša galimai vertė komisijos pirmininkę sudiktuoti klausimų atsakymus, kad konkursą laimėtų I. Baikovskis. Panašiai, atrodo, konkursai vyko ir Palangos reabilitacijos ligoninėje ir kai kurie kiti konkursai. Ar tai galimai vyksta su jūsų žinia, ar čia tiktai patarėjas Danas vienas taip savivaliauja?“

Seimo narys A. Matulas komisijai paaiškino, kad kiekvieną savo sakinį gali pagrįsti įrodymais. Jis taip pat pripažįsta, kad galbūt pasisakė per griežtai.

Kauno apygardos teismas byloje Nr. 1A-300-462-2014 pasisakė: „Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. <...> Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų.“

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka, t. y. teismine tvarka.

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Asmens garbė ir orumas yra ginami ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kuriuo remiantis nukentėjęs asmuo gali iškelti bylą asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, padorumo principas, įpareigojantis elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui ir pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktai).

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Tyrimo metu negauta duomenų, kad žmonės Sveikatos apsaugos ministerijoje būtų atleidžiami masiškai, pagal pateiktus Ministerijos duomenis vyksta nuolatinė natūrali personalo kaita.

2. Tyrimo metu negauta duomenų apie drausmines nuobaudas Farmacijos departamente dirbantiems asmenims dėl pravaikštų ar kitų darbo drausmės pažeidimų. Nustatyti, ar Farmacijos departamente dirbantys asmenys laikosi darbo drausmės, laiku atvyksta į darbą ir pan., nėra Komisijos kompetencija.

3. Viceministrų veiklos administruojamos sritys yra patvirtintos ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-413. Straipsnyje Seimo narys A. Matulas nurodo kalbėjęs su viena viceministre, kuri „nelabai galėjo pasakyti, ką ji kuruoja, sakė situacija keičiasi kasdien“. Taigi Seimo narys šios žinios nepateikia kaip fakto, o tik persako viceministrės išsakytus žodžius.

4. Sveikatos apsaugos ministerijoje veikia darbo grupės, kurių sudėtyje yra pacientų organizacijų atstovai. Jie gauna reikiamą informaciją apie Ministerijos vykdomą veiklą, dalyvauja teisės aktų keitimo procese.

5. Tyrimo metu negauta duomenų, kad sveikatos apsaugos ministro buvęs patarėjas Danas Bakša būtų kokiu nors būdu susijęs su ikiteisminiais tyrimais, atliekamais dėl Kauno Respublikinės ligoninės vykdytų viešųjų pirkimų.

6. Žinia apie Gintaro Grachausko atleidimą už pravaikštas pateikta ne kaip Seimo nario A. Matulo pasisakymas, tačiau kaip nuoroda apie ankstesnius straipsnius. 2017 m. birželio 13 d. Lietuvos ryto straipsnyje „Svaičiotojas apsvaigino blaivią Aurelijaus Verygos galvą“ cituojama buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė: „Ar tik ne jį aš buvau atleidusi už pravaikštas? Tiksliau, paprašiau apsispręsti – arba tegul pradeda vaikščioti į darbą, arba rašo pareiškimą išeiti savo noru. Jis tada pasirinko antrąjį variantą“. G. Grachauskas buvo atleistas 2015 m. liepos 7 d. įsakymu dėl pareigybės panaikinimo.

7. Komisija neturi galimybės nustatyti, ar sveikatos apsaugos ministro patarėjas Danas Bakša būtų daręs spaudimą viceministrei A. Bilotienei-Motiejūnienei. Pagal visuomenės informavimo priemonėse esančią informaciją Seimo narys A. Matulas, turėdamas D. Bakšos ir A. Bilotienės-Motiejūnienės pokalbio įrašą, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrimo nepradėjo dėl to, kad tai nėra korupcinio pobūdžio veika. Išdėstyti faktai leidžia teigti, jog pokalbis tarp D. Bakšos ir A. Bilotienės-Motiejūnienės vyko ir Seimo narys A. Matulas nepaskleidė melagingų faktų.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nusprendė:

1. Seimo narys Antanas Matulas 2017 m. spalio 14 d. dienraščio „Kauno diena“ publikuotame ir 2017 m. spalio 16 d. internete paskelbtame straipsnyje „Sveikatos apsauga atsidūrė pilkųjų kardinolų rankose?“, dienraščio „Lietuvos rytas“ 2017 m. spalio 18 d. publikuotame straipsnyje „Sveikuolių tvirtovėje – rimtų ligų simptomai“ pasisakydamas Sveikatos apsaugos ministerijos atžvilgiu, nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas.

2. Rekomenduoti Seimo nariams pasisakant svarstomais klausimais, remtis patikrintais faktais, nenurodyti tikėtinų aplinkybių, vengti nepamatuotų vertinimų, pasisakymų, kurie gali būti suprantami dviprasmiškai.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė

Naujausi pakeitimai - 2018-03-19 13:58
Valdas Sinkevičius