LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO NARIO DAINIAUS GAIŽAUSKO PASISAKYMŲ
2018-03-28 Nr. 101-I-12
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Algimantas Dumbrava, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Rūta Miliūtė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, gavusi Seimo narės Aušrinės Armonaitės 2018 m. sausio 2 d. prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Valstybės politikų elgesio kodeksas) nuostatomis, vertino Seimo nario Dainiaus Gaižausko elgesį 2017 m. gruodžio 14 d. vykusio Seimo posėdžio metu.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Seimo narė A. Armonaitė savo prašyme Komisijai nurodė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. vykusio Seimo vakarinio posėdžio metu Seimo narys D. Gaižauskas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. sąmoningai iškreipė įstatymų nuostatas ir Seimo narės A. Armonaitės teiktų įstatymų projektų turinį, kaltino ją meluojant ir klaidinant Seimo narius, siekiant legalizuoti narkotikus, vertino Seimo narės A. Armonaitės galimybę dirbti su įslaptinta informacija.
2017 m. gruodžio 14 d. Seimo vakarinio posėdžio metu vyko Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-247(3)) ir Baudžiamojo kodekso 199, 259 ir 260 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-437(2)) pateikimas.
Šiuos įstatymų projektus pristatė jų iniciatorė, Seimo narė A. Armonaitė. Seimo narė A. Armonaitė kalbėjo: „[...] jeigu turi be tikslo platinti nedidelį kiekį, pavyzdžiui, kanapių (pagal ministro įsakymą, nedidelis kiekis yra iki 5 gramų), tau gali grėsti bauda, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų, bet būtent pagal Baudžiamąjį kodeksą. [...] teismams tapo neįmanoma atidėti bausmės vykdymo lygtinai.[...] Iš tiesų šis reguliavimas Lietuvoje sukėlė tam tikrą perteklinę kriminalizaciją. Aš dabar pateiksiu keletą skaičių, kurie yra susiję tik su 259 straipsnio 2 dalimi, t. y. kai turima su savimi be tikslo platinti, kokie vis dėlto yra skaičiai, ką teisėsaugos institucijos vien per šiuos metus įgyvendino. Taigi, pagal šio straipsnio 2 dalį buvo pradėti 1 tūkst. 33 ikiteisminiai tyrimai. Apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, t. y. kai jau teismas įvyksta ir teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, buvo dėl 848 tokių atvejų. [...] Kitaip tariant, mūsų teisėsauga atitraukia savo dėmesį nuo organizuoto nusikalstamumo, nuo didelių kiekių neleistinų medžiagų platinimo ir savo dėmesį skiria tam tikrai biurokratijai, smulkiems pažeidėjams, galbūt padariusiems klaidą, galbūt atsitiktinai turėjusiems tų medžiagų, galbūt sergantiems priklausomybe. Mes nepadedame, teisėsauga turi juos grūsti už grotų. Aš manau, iš tikrųjų tai yra neadekvatu.“
Seimo narės A. Armonaitės projektams po pateikimo nebuvo pritarta.
1. Seimo narė A. Armonaitė savo prašyme teigė, kad Seimo narys D. Gaižauskas ją apkaltino meluojant ir pažemino šiuo pasisakymu:
„Gerbiamieji kolegos, tokio klaidinančio ir melagingo pristatymo dar nesu matęs. Aušra galėtų pasakyti, kad ji netyčia tai daro, bet negalės, aš jai buvau prieš pirmą pristatymą šiais metais paaiškinęs, ką ji tuo daro negerai. Esmė: čia kalbama ne tik apie kanapes. Čia kalbama apie visas narkotines medžiagas, tai yra kanapės, ekstazi, aguonos ir visi kiti narkotikai, kurie yra išvardinti ir yra mūsų sąraše. Tačiau nei dabar, nei po sausio 1 dienos už narkotikų vartojimą nėra baudžiama jokia laisvės atėmimo bausme ir tai nėra nusikaltimas, o yra tik baudžiamasis nusižengimas. Tas pats, kas vairuoti girtam šiandien, ir pripažįstama tik kaip baudžiamasis nusižengimas. Taigi meluoti, kad už kanapių vartojimą ir pasidalinimą bus susodinami į kalėjimą, yra didžiulis ydingas melas. [...] Kur čia šuo pakastas? Esmė ta, pažiūrėkite į kitą straipsnį, kuriame kalbama apie platinimą, kur sakoma, kad už platinimą dabar bus baudžiama tik šešeriais metais. Vadinasi, kad tai bus pripažinta apysunkiu nusikaltimu ir už tokius nusikaltimus – platinimą dabar bus galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. [...] Platintojai galės laisvai išvengdami laisvės atėmimo bausmės tai daryti. Kas pas mus atsiranda? Narkotinių medžiagų platinimo legalizavimas ir nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, skatinimas. Gerbiami Seimo nariai, pažiūrėkite, ką daro gerbiama Aušra, žinodama, kad pristato ir klaidina Seimo narius, sako netiesą, bando legalizuoti narkotikus. Aušrine, jūs davėte priesaiką ir žiūrėkite, jeigu jūs klaidinate ir meluojate, ar jūs jos nepažeidžiate.“
2. Seimo narė A. Armonaitė taip pat teigė: „Seimo narys D. Gaižauskas, prisistatęs kaip policijos pareigūnas, ėmė viešai Seimo posėdžių salėje mane tardyti, šantažuoti ir net netiesiogiai grasinti baudžiamąja atsakomybe, tuo sukeldamas netikrumo jausmą ir abejones ne tik Seimo nariams, bet ir visai visuomenei dėl mano nepriekaištingos reputacijos ir veiklos skaidrumo [...].“
Replikuodamas po balsavimo Seimo narys D. Gaižauskas kalbėjo: „[...] Iš savo praktikos žinau, žmonės, kurie vartoja narkotikus arba vienaip ar kitaip susiję, bando juos legalizuoti. Kadangi A. Armonaitė yra viešas asmuo, aš noriu jos viešai paklausti, ar jūs esate vartojusi narkotinių medžiagų ir ar tai nedarote dėl to, kad jeigu vartojote, norite jas laisvai dabar vartoti? Prašom atsakyti į šitą klausimą. [...] Kita vertus, man labai svarbu, kaip viešas asmuo Seimo narė A. Armonaitė… Aš uždaviau klausimą, ar esate vartojusi narkotinių medžiagų. Jeigu esate vartojusi, paaiškinkite, iš kur jūs jų gavote, kiek kartų vartojote, nes tai yra klausimas, ar išvis asmuo, kuris yra vartojęs narkotikų, vadinasi, yra padaręs galimai baudžiamąjį nusižengimą, galėjo būti Seimo nariu. Čia vienas klausimas. Antras dalykas dėl persekiojimo. Mes negalime eiti į tribūną ir klaidinti Seimo narių, vienaip ar kitaip aiškindami įstatymą. Už narkotikų vartojimą nei dabar, nei po sausio 1 dienos nėra baudžiama laisvės atėmimu ir nė vienas nėra nubaustas. Žmonės, kurie vartoja, gali gydytis, yra programos. Aš asmeniškai ne vieną esu aplankęs reabilitacijos centre, kuriame narkomanai pasakė: mes pradėjome nuo lengvųjų narkotikų […] Gerbiama Aušrine, pasakykite, ar jūs esate vartojusi narkotinių medžiagų? Jeigu jūs labai ginate kanapes, neginate aguonų, neginate džefo, neginate ekstazio, tai gal jūs esate rūkiusi kanapių?“
3. Seimo narė A. Armonaitė nurodė, kad pateikdamas pareiškimą Seimo narys D. Gaižauskas „ [...] dar kartą ėmė veikti ultra vires ir viešai bei vienasmeniškai hipotetiškai spręsti mano teisės dirbti su įslaptinta informacija galimumą [...].
Seimo narys D. Gaižauskas kalbėjo: „[...] Kitas klausimas, kodėl aš to paklausiau. Todėl, kad jeigu A. Armonaitė būtų atsakiusi, jinai kai kur viešojoje erdvėje jau yra pasakiusi šitą atsakymą, jeigu jinai būtų pasakiusi vartojusi narkotikus, jinai, atrodo, turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija, jinai pildė anketą ir ten turėjo būti nurodyta, ar vartoji, ar ne. Todėl yra sprendžiamas klausimas, ar gali dirbti su įslaptinta informacija. Kitas dalykas. Suprantate, mes esame Seimo nariai, visi vieši asmenys, jeigu norime – atsakome, jeigu nenorime – neatsakome.“
Seimo narys D. Gaižauskas 2018 m. vasario 7 d. Komisijai pateiktame paaiškinime teigė, kad Seimo narė A. Armonaitė pristatydama minėtus įstatymų projektus klaidino Seimo narius.
Seimo narys D. Gaižauskas nurodė, kad Seimo narė A. Armonaitė Seimo posėdžio metu teigė, kad „[...] jeigu turi be tikslo platinti nedidelį kiekį, pavyzdžiui, kanapių (pagal ministro įsakymą, nedidelis kiekis yra iki 5 gramų), tau gali grėsti bauda, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų [...], tačiau Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalis numato kitokias bausmes, t. y. viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą.
Seimo narys D. Gaižauskas teigė, kad Seimo narės A. Armonaitės teiginiai apie perteklinę kriminalizaciją taip pat nėra paremti faktais ir pateikė informaciją iš 2016 m. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ataskaitos.
Baudžiamojo kodekso (galiojanti 2017 m. lapkričio 29 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. suvestinė redakcija) 259 straipsnyje „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“ numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Šio straipsnio 2 dalyje numatyta viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir padarė baudžiamąjį nusižengimą.
Baudžiamojo kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.
Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“ 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
Minėto straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta laisvės atėmimo bausmė už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jei šios veikos susijusios su didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimą ar kitokį platinimą.
Seimo narės A. Armonaitės pateiktų Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-247(3)) ir Baudžiamojo kodekso 199, 259 ir 260 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-437(2)) aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiais įstatymų projektais siūloma numatyti, jog už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji, atsakomybė.
Pirmiausia, siūloma pripažinti netekusia galios Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, ir atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą ar siuntimą nedideliu kiekiu neturint tikslo platinti numatyti Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnyje.
Antra, siūloma Baudžiamojo kodekso 260 straipsnį papildyti nauja 1 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad už atsitiktinį neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nedideliais kiekiais, kai platinama neturint savanaudiškų paskatų, asmuo būdu baudžiamas švelniau – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tokia padaryta veika būtų traktuojama kaip nesunkus nusikaltimas ir, jei būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą teismas galėtų atidėti.
Trečia, siūloma diferencijuoti atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, kai yra savanaudiškumo aspektas ar platinamas jų didelis kiekis.
Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.
Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1-9 punktai).
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Baudžiamojo kodekso 259 straipsnis 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgiimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų
2. Baudžiamojo kodekso 259 straipsnis 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti. Už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgiimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Ši nusikalstama veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu, o ne nusikaltimu.
3. Pagal Baudžiamojo kodekso 12 straipsnio nuostatą, baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.
4. Baudžiamojo kodekso 260 straipsnis 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimą ar kitokį platinimą baudžiama laisvės atėmimo bausme nuo dvejų iki aštuonerių metų.
5. Seimo narė A. Armonaitė pristatydama Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-247(3)) ir Baudžiamojo kodekso 199, 259 ir 260 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-437(2)) ir teigdama, kad „[...] jeigu turi be tikslo platinti nedidelį kiekį, pavyzdžiui, kanapių (pagal ministro įsakymą, nedidelis kiekis yra iki 5 gramų), tau gali grėsti bauda, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų, bet būtent pagal Baudžiamąjį kodeksą [...]“ netiksliai pateikė Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalies nuostatą.
6. Seimo narys D. Gaižauskas užduodamas klausimus Seimo narei A. Armonaitei ir „ar jūs esate vartojusi narkotinių medžiagų ir ar tai nedarote dėl to, kad jeigu vartojote, norite jas laisvai dabar vartoti?“, „Jeigu esate vartojusi, paaiškinkite, iš kur jūs jų gavote, kiek kartų vartojote, nes tai yra klausimas, ar išvis asmuo, kuris yra vartojęs narkotikų, vadinasi, yra padaręs galimai baudžiamąjį nusižengimą, galėjo būti Seimo nariu“, „ar jūs esate vartojusi narkotinių medžiagų? Jeigu jūs labai ginate kanapes, neginate aguonų, neginate džefo, neginate ekstazio, tai gal jūs esate rūkiusi kanapių?“, darė prielaidas dėl Seimo narės A. Armonaitės galimo narkotinių medžiagų vartojimo.
7. Seimo narys D. Gaižauskas kalbėdamas apie teikiamu įstatymo projektu siūlomą Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalies pakeitimą „[...] pažiūrėkite į kitą straipsnį, kuriame kalbama apie platinimą, kur sakoma, kad už platinimą dabar bus baudžiama tik šešeriais metais. Vadinasi, kad tai bus pripažinta apysunkiu nusikaltimu ir už tokius nusikaltimus – platinimą dabar bus galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. [...] Platintojai galės laisvai išvengdami laisvės atėmimo bausmės tai daryti. Kas pas mus atsiranda? Narkotinių medžiagų platinimo legalizavimas ir nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, skatinimas.“ interpretavo pateikto įstatymo projekto nuostatas.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
1. Seimo narys Dainius Gaižauskas nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų.
2. Rekomenduoti Seimo nariui Dainiui Gaižauskui vengti teiginių ir prielaidų, galinčių sumenkinti kitų Seimo narių reputaciją.
Pritarta bendru sutarimu.
Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė