Komisijos išvada „Dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO REMIGIJAUS ŽEMAITAIČIO PASISAKYMŲ

2018-05-30 Nr. 101-I-29

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Kazys Starkevičius, gavusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) 2018 m. vasario 9 d. prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, vertino Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Specialiųjų tyrimų tarnyba kreipėsi į Komisiją prašydama įvertinti Seimo nario R. Žemaitaičio viešai paskelbtus pasisakymus apie šią tarnybą.

Interneto portalo www.tv3.lt 2018 m. vasario 9 d. paskelbtoje publikacijoje „R. Žemaitaitis: nesulaukę vadovų reakcijos skandalingą įrašą paviešino STT pareigūnai“ (https://www.tv3.lt/naujiena/945711/r-zemaitaitis-nesulauke-vadovu-reakcijos-skandalinga-irasa-paviesino-stt-pareigunai) cituojami Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymai. Publikacijoje kalbama apie garso įrašą, kuriame užfiksuota, kaip buvęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas ragino tuo metu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo pareigas ėjusį Danielių Kuprį atsistatydinti iš pareigų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba savo rašte pabrėžė, kad „minėtas garso įrašas nėra užfiksuotas STT pareigūnų, taip pat jis nėra paviešintas STT ar STT pareigūnų iniciatyva ar pastangomis. Dėl šios priežasties pasisakymai apie neteisėtą garso įrašo paviešinimą, tariamą STT vadovybės neveiklumą bei šio neveiklumo neva sąlygotus STT pareigūnų veiksmus neatitinka tikrovės, nepagrįstai menkina STT dalykinę reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą šia institucija, o tai gali turėti neigiamos įtakos STT tikslų ir uždavinių įgyvendinimui.“

Minėtos publikacijos paantraštėje teigiama: „Įrašą, kuriame žemės ūkio ministras kartu su viceministru spaudžia tuometinį Nacionalinės žemės tarnybos vadovą (NŽT) pasitraukti iš pareigų paviešino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, nes jų vadovybė nereagavo, mano parlamentaras Remigijus Žemaitaitis“.

Publikacijoje cituojami šie Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymai:

1. „Toks man vaizdas yra. Aš bent jau suprantu iš to, kad įrašas, jeigu papuola į viešąją erdvę ir spaudą, faktas matomai, kad ne pats direktorius darė tą įrašą. Klausimas yra, kur specialiųjų tyrimų vadovai, kada mato tokius įrašus, kada daromas yra spaudimas netiesioginis, plius poveikis vieniems ar kitiems sprendimams priimti, jie jokių veiksmų nesiima“, - tv3.lt kalbėjo R. Žemaitaitis

2. „Daeinam iki to, kad ar pareigūnai, ar iš pareigūnų gavę įrašą turi eiti per viešąją erdvę, per spaudą, platinti įrašus, kurie iš tikrųjų yra skandalingi. Klausimas čia, ar sureaguos jų viršininkai, ar sakys, čia nieko nereaguoja, nes negalim prieš premjero komandą kažką tai pasakyti. O kai dabar jau praėję šiek tiek laiko, realiai jau pusė metų, matydami, matyt, STT pareigūnai, kad nieko neina įveikti ir nieko neina įrodyti savo viršininkams, kad vis dėlto tai yra rezonansiniai dalykai, kad neturėtų taip būti valstybėje, neturėtų kartotis „Vilniaus brigados“, eina į viešumą“, - teigė R. Žemaitaitis.“

Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018 m. gegužės 25 d. rašte informavo, kad R. Žemaitaitis į šią tarnybą dėl garso įrašo paviešinimo aplinkybių nesikreipė, tokio jo kreipimosi nebuvo gauta ir iš prokuratūros.

Seimo narys R. Žemaitaitis Komisijai paaiškinimų nepateikė.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka, t. y. teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1-9 punktai).

Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.“ (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje 3K-3-1-219/2015).

Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuojama, kad „nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo narys R. Žemaitaitis savo pasisakyme „Toks man vaizdas yra. Aš bent jau suprantu iš to, kad įrašas, jeigu papuola į viešąją erdvę ir spaudą, faktas matomai, kad ne pats direktorius darė tą įrašą. Klausimas yra, kur specialiųjų tyrimų vadovai, kada mato tokius įrašus, kada daromas yra spaudimas netiesioginis, plius poveikis vieniems ar kitiems sprendimams priimti, jie jokių veiksmų nesiima“ darė prielaidą, kad ne pats buvęs Žemės tarnybos vadovas D. Kuprys padarė garso įrašą ir kėlė klausimą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovų neveiklumo.

2. Seimo narys R. Žemaitaitis savo pasisakymu „Daeinam iki to, kad ar pareigūnai, ar iš pareigūnų gavę įrašą turi eiti per viešąją erdvę, per spaudą, platinti įrašus, kurie iš tikrųjų yra skandalingi. Klausimas čia, ar sureaguos jų viršininkai, ar sakys, čia nieko nereaguoja, nes negalim prieš premjero komandą kažką tai pasakyti. O kai dabar jau praėję šiek tiek laiko, realiai jau pusė metų, matydami, matyt, STT pareigūnai, kad nieko neina įveikti ir nieko neina įrodyti savo viršininkams, kad vis dėlto tai yra rezonansiniai dalykai, kad neturėtų taip būti valstybėje, neturėtų kartotis „Vilniaus brigados“, eina į viešumą“ darė prielaidą, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai galėjo paviešinti garso įrašą.

3. Komisija pagal savo kompetenciją neturi galimybės nustatyti, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai galėjo paviešinti garso įrašą.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų.

2. Rekomenduoti Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui remtis patikrintais faktais, nenurodyti tikėtinų aplinkybių, vengti nepamatuotų vertinimų ir pasisakymų, kurie gali būti suprantami dviprasmiškai.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė

Naujausi pakeitimai - 2018-05-31 15:05
Rasa Gečienė