Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Naglio Puteikio pasisakymų"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO NAGLIO PUTEIKIO PASISAKYMŲ

2018-06-27 Nr. 101-I-34

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, gavusi UAB „Misionierių namai“ kreipimąsi dėl Seimo nario Naglio Puteikio pasisakymų ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2018 m. kovo 26 d. Seimo narys Naglis Puteikis išplatino pranešimą: „Susipažinęs su Seimui pateiktu daugiabučius namus Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblyje (toliau – Misionierių ansamblis) statančios UAB „Misionierių namai“ raštu dėl aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) neva vykdomo nepagrįsto sąžiningų investuotojų persekiojimo, Seimo narys Naglis Puteikis vertina tai kaip eilinį šios įmonės bandymą įbauginti viešąjį interesą ginančią instituciją bei primena, kad su šiomis statybomis yra susiję net du teismų pripažinti kyšininkavimo atvejai. <...> R. Brandišauskienė kaltinama, neva dėl savo „beatodairiško“ noro „sutrukdyti užsienio investuotojų projektą“ įtraukė „jai pavaldžią“ VTPSI „į visiškai nereikalingą teisminę kovą“, pavertė savo „ambicijų įkaite ir klusniu įrankiu savo neracionaliais ir neteisėtais veiksmais trikdyti šio projekto įgyvendinimo eigą“, todėl VTPSI „atlieka privataus užsienio investuotojo persekiojimo veiksmus“, dėl kurių „projektą finansuojantys bankai atsisako suteikti reikalingą finansavimą“, o UAB „Misionierių namai“ 2017 m. gruodžio 22 d. turėjo sustabdyti visus statybos darbus ir patyrė „didelius finansinius nuostolius“. Statybas Misionierių ansamblyje vykdanti įmonė prašo, kad Seimas „parlamentinės kontrolės rėmuose“ įvertintų viceministrės R. Brandišauskienės ir VTPSI veiksmus.

Seimo narys N. Puteikis atkreipia dėmesį, kad pagrindinis UAB „Misionierių namai“ kaltinimas – tai, jog VTPSI gina viešąjį interesą Vilniaus m. apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl leidimo statyti Misionierių ansamblyje daugiabučius namus panaikinimo ir įpareigojimo sutvarkyti statybvietę pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Seimo nario vertinimu, būtent su šia byla yra susijęs Seimui pateikto rašto tikslas – parlamentinę kontrolę bandoma panaudoti kaip įrankį, siekiant priversti VTPSI atsisakyti principingos pozicijos.

Taip pat N. Puteikis atkreipia dėmesį į šiame rašte atskleistą aplinkybę, neva pagal „byloje derinamą taikos sutarties projektą“ Vilniaus miesto savivaldybės administracija „sutiko prisiimti įsipareigojimus panaikinti Vilniaus Senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją“, kuriai prieštarauja projekto sprendiniai, bei išduoti naują statybų leidimą.

„Jei tai, kas parašyta, yra tiesa, tai – atvira korupcija. Jeigu savivaldybė pagal UAB „Misionierių namai“ pageidavimą ketina panaikinti šiai įmonei neįtinkantį teritorijų planavimo dokumentą, privalomą visiems piliečiams, tai turime dar vieną atvejį, kai lygesniems už lygius galioja kitos žaidimo taisyklės. Turbūt ne pagal visų asmenų pageidavimus savivaldybė teikia tokias paslaugas“, – pažymi N. Puteikis. <...> Dar viena aplinkybė, kurią N. Puteikis ragina prisiminti, skaitant UAB „Misionierių namai“ reiškiamus priekaištus Lietuvos valstybei dėl tariamo užsienio investuotojų „persekiojimo“ ir trukdymo „įgyvendinti teisėtus projektus“ – tai, kad su minėtomis statybomis yra susiję net du teismų pripažinti kyšininkavimo atvejai.

2011 m. rugsėjį Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas, o 2012 m. kovą Vilniaus apygardos teismas pripažino Gintarą Kazaką, buvusį Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį, kaltu dėl bandymo papirkti kitą šios tarybos narį Vidą Urbonavičių keliuose epizoduose, iš kurių vienas – bandymas 2008 m. sausį 10 000 litų dydžio kyšiu papirkti V. Urbonavičių, kad jis paveiktų Vilniaus m. miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos narę Birutę Galinienę balsuoti už sprendimą atleisti pastatą Misionierių ansamblio teritorijoje nusipirkusią bendrovę „Corpmanagement“ nuo 2 mln. litų delspinigių mokėjimo.

Antroji byla yra tiesiogiai susijusi su kelią statyboms atvėrusiu specialiuoju planu, nes joje priimtu baudžiamuoju įsakymu Vilniaus m. apylinkės teismas piliečiui P. T. skyrė 26 000 Lt dydžio baudą už tai, kad 2012 m. pavasarį, veikdamas savo ir uždarosios akcinės bendrovės „( – )“ interesais, jis pažadėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus padalinio vedėjui V. K. 20 000 litų kyšį ir netrukus pusę šios sumos davė, kad V. K. arba jo pavaldinys pritartų Misionierių ansamblio specialiojo plano projektui, neatitinkančiam Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimų, bet atitinkančiam verslininkų norus pastatyti kuo didesnės kvadratūros pastatą.

N. Puteikis nurodo, kad šis baudžiamasis įsakymas yra paskelbtas nuasmenintas (interneto prieiga: http://eteismai.lt/byla/257759991693430/1-1447-295/2012), o pateikti nenuasmenintą jo kopiją Vilniaus m. apylinkės teismas atsisakė, ir „P. T.“, baustas už korupcinę veiką, tiesiogiai susijusią su statybomis Misionierių ansamblyje, iki šiol lankosi įvairiose institucijose kaip šias statybas vykdančios įmonės atstovas ir dalyvauja svarstant su jomis susijusius klausimus (išsamiau žr.: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=174334&p_a=0).“

Pareiškėjų nuomone, Seimo narys N. Puteikis netiksliai cituodamas UAB „Misionierių namai“ raštus specialiai siekia suklaidinti visuomenę ir nepagrįstai kuria nuomonę, kad savivaldybei priimant sprendimus, galimos korupcijos apraiškos.

Pareiškėjai mano, kad nurodydamas asmenų teistumo faktus, Seimo narys neatsižvelgia į tą aplinkybę, kad nurodomo asmens teistumas išnykęs. Seimo nario minimos bylos nėra susijusios su šiuo metu nagrinėjamais dokumentais.

Seimo narys N. Puteikis nurodęs turimą butą Vilniuje, Subačiaus gatvėje kaip galimą objektą, dėl kurio gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Misionierių sodų projektas yra vykdomas kaip tik Vilniuje, Subačiaus gatvėje, todėl, anot pareiškėjų, Seimo nariui aktyviai reiškiant neigiamą nuomonę dėl projekto gali kilti abejonių dėl Seimo nario N. Puteikio asmeninio suinteresuotumo vykdomu projektu.

2018 m. birželio 27 d. Seimo narys N. Puteikis Komisijai paaiškino, kad su UAB „Misionierių namai“ teiginiais nesutinka.

Jis teigia buvęs ir esąs įsitikinęs, kad UAB „Misionierių namai“ 2018 m. kovo 15 d. raštas „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės veiksmų parlamentinės kontrolės“ tikslas – parlamentinę kontrolę panaudoti kaip įrankį priversti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekciją atsisakyti principingos pozicijos teismo procese. UAB „Misionierių namai“ rašte net nebandoma slėpti, kad siekiama pasinaudoti Seimo įtaka priversti pakeisti poziciją: „suteikti galimybę sudalyvauti Jūsų frakcijos, komiteto ar komisijos posėdyje, į kurį prašytume pakviesti Aplinkos ministerijos ministrą, o taip pat VTPSĮ ir VMSA atsakingus asmenis su tikslu surasti racionalų, teisėtą bei visų ginčo šalių interesus atitinkantį anksčiau nurodyto ginčo taikų sprendimą <...>.“ pasak Seimo nario, tokie UAB „Misionierių namai“ grasinimai viešąjį interesą ginančiai institucijai ne pirmi. 2017 m. vasarą šiai įmonei atstovaujanti advokatų kontora bandė priversti Valstybinę kultūros paveldo komisiją atšaukti jos kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl tų pačių statybų teisėtumo, grasindama, kad per 14 dienų neįvykdžius šio reikalavimo inicijuos baudžiamąsias bylas bei pareikš ieškinius valstybei dėl žalos atlyginimo.

Atsakydamas į kaltinimą dėl „nepagrįsto manipuliavimo“ P.T. teistumu, Seimo narys N. Puteikis paaiškino, kad šio asmens teistumą paminėjo, norėdamas sudaryti visuomenei visą nuomonę apie vykdomą Misionierių sodų projektą ir jame dalyvaujančius asmenis.

Jis teigia neturintis jokio privataus intereso šioje istorijoje, o siekdamas apginti viešąjį interesą išsaugoti kultūros paveldą.

UAB „Misionierių namai“ 2018 m. kovo 15 d. rašte Seimo socialdemokratų darbo frakcijai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, frakcijai „Tvarka ir teisingumas“, Aplinkos apsaugos komitetui, Ekonomikos komitetui bei Antikorupcijos komisijai prašoma įvertinti parlamentinės kontrolės ribose Aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės veiksmus galimai siekiant pakenkti Misionierių sodų projektui. Seimo narys N. Puteikis, būdamas Antikorupcijos komisijos nariu, turėjo galimybė susipažinti su nurodytame rašte pateikta informacija ir ją įvertinti.

Seimo statuto 9 straipsnis apibrėžia Seimo nario teises: dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas ir pataisas; siūlyti Seimui svarstyti klausimus; dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat Vyriausybės posėdžiuose, o prireikus dalyvauti valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat iš anksto pranešęs stebėti kitus posėdžius, kuriuose svarstomi jį dominantys klausimai, išskyrus susijusius su valstybės paslaptimi, kurių svarstymo tvarką nustato įstatymai; kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimus.

Seimo statuto 18 straipsnis įtvirtina draudimą Seimo nariui Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t.y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams. Kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenei kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti.

Antikorupcijos komisijos, kurios nariu yra Seimo narys N. Puteikis, veiklą reglamentuojančio įstatymo 2 straipsnis numato šiuos komisijos uždavinius:

1) nagrinėti korupcijos ir su ja susijusius reiškinius bei atvejus, priimti sprendimus nagrinėjamais klausimais ir kontroliuoti, kaip institucijos juos vykdo;

2) analizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių sprendimus, sudarančius sąlygas korupcijai bei nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams ūkio ir finansų sistemose, siekti, kad tokie sprendimai būtų panaikinti;

3) teikti pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų priėmimo ir tobulinimo, korupcijos, ekonominių ir finansinių nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencijos ir užkardymo.

Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises bei teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje nustatyta: „Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. <...> Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai<...>“

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka, t. y. teismine tvarka.

Kauno apygardos teismas byloje Nr. 1A-300-462-2014 pasisakė: „Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. <...> Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų.“

Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. 2A-92-330/2016 pasisakė: „Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, kas reiškia, kad būtent atsakovė turėjo įrodyti, jog žurnalistės išsakytos ir viešai spaudoje paskelbtos frazės apie ieškovę atitinka tikrovę.“

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (ir žemesnės instancijos teismai) ne kartą pažymėjo: „pareigos ir atsakomybė, susijusios su saviraiškos laisvės įgyvendinimu, reiškia, jog asmuo, dalyvaujantis viešoje diskusijoje, turi elgtis sąžiningai, siekdamas pateikti tikslią ir pasitikėjimo vertą informaciją, nors leidžiama panaudoti ir tam tikrą perdėjimą, net provokavimą“.

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Asmens garbė ir orumas yra ginami ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kuriuo remiantis nukentėjęs asmuo gali iškelti bylą asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas.[…] Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 7, 8 punktai).

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. 2018 m. kovo 26 d. pranešime spaudai pateiktas tekstas bei Seimo nario N. Puteikio pasisakymai: „<..>Seimo narys atkreipia dėmesį<...>“, „Jei tai, kas parašyta, yra tiesa, tai – atvira korupcija“ gali būti traktuojami, kaip Seimo nario nuomonė. Šiais pasisakymais Seimo narys reiškia susirūpinimą vykdomu projektu.

2. Šiame pranešime spaudai kaip faktai nurodomi jau įvykę ir vis dar vykstantys teisminiai procesai bei jų priimti sprendimai.

3. Faktas, jog Seimo narys N. Puteikis nuosavybės teise valdo butą, esantį Subačiaus gatvėje, Vilniuje, savaime nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto dėl vykdomo Misionierių sodų projekto. Tyrimo metu negauta duomenų, kad Seimo narys turi asmeninį suinteresuotumą dėl vykdomo Misionierių sodų projekto.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nusprendė:

1. Seimo narys Naglis Puteikis 2018 metų kovo 27 dieną išplatinęs pranešimą spaudai dėl Misionierių sodų projekto nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų.

2. Tyrimo metu negauta duomenų, kad Seimo narys Naglis Puteikis turi privatų interesą dėl Misionierių sodų projekto.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkės pavaduotoja Aušrinė Norkienė