Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Broniaus Markausko elgesio"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO BRONIAUS MARKAUSKO ELGESIO

2018-06-27 Nr. 101-I-35

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, gavusi N. M., R. L., N. J., Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos persiųsta Seimo nario Bronislovo Matelio kreipimusis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 ir 11 punktų nuostatomis, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2018 m. balandžio pradžioje visuomenės informavimo priemonės paskelbė informaciją apie tai, jog tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dirba žemę Klaipėdos rajono Triušelių kaime. Dirbamos žemės sklypų savininkai apie vykdomus žemės ūkio darbus jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose nėra informuoti, žemės ūkio ministro nei jo motinos, kuri oficialiai yra ūkio savininkė, nėra matę.

Žemės sklypų nuoma nėra įregistruota. O dviejų sklypų savininkai teigia, jog apie naudojimąsi jų žeme nieko nežinoję.

Vienas iš sklypų savininkų R. L., neapsikentęs Markauskų šeimos savivalės, kreipėsi į antstolį, kuris surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Pasak pareiškėjų, B. Markauskas pats tvarko ūkio reikalus, tuo galimai sukeldamas viešųjų ir privačių interesų konfliktą bei užsiimdamas Seimo nariams draudžiama veikla.

B. Markauskas bei jo mama, naudodamiesi svetimais žemės sklypais galimai neteisėtai deklaruodami pasėlius gavo išmoką iš Europos Sąjungos, užvaldė svetimą turtą. Visuomenės informavimo priemonėse nurodyta, kad Markausko šeimos ūkį oficialiai valdanti B. Markausko mama išmokas už pasėlius galėjo gauti nuo 2014 metų.

Pareiškėjai bei visuomenės informavimo priemonės nurodo, kad galimi pažeidimai prasidėjo 2014 metais tuomet, kai B. Markauskas nebuvo Seimo nariu. Pažymėtina, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija atlieka tik Seimo bei Vyriausybės narių elgesio tyrimus, be to, nuo jų padarymo turi būti praėję ne daugiau nei vieneri metai.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos persiųstame Seimo nario Bronislovo Matelio kreipimesi nurodyta, kad tuometinis žemės ūkio ministras B. Markauskas pagal įgaliojimą tvarkė ūkio reikalus, pasėlius deklaravo bei žemės sklypų dokumentus tvarkė savo atostogų metu. Šiais savo veiksmais B. Markauskas galimai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas.

Buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys B. Markauskas pateiktame Komisijai paaiškinime nurodė, jog savo mamos įregistruotą ūkį jis yra nurodęs savo privačių interesų deklaracijoje. Pats jis ūkio veikla neužsiima, ūkio neturi. Iki 2016 m. lapkričio mėnesio B. Markauskas pagal įgaliojimą tvarkė įvarius ūkio klausimus, teikė deklaracijas, susijusias su tiesioginių išmokų gavimu. Kadangi ūkis priklauso jo mamai, tikslių duomenų jis neturi, tačiau, jo žiniomis, nė vienas iš naudojamų žemės sklypų savininkų nesikreipė nei į jų šeimą, nei į atsakingas institucijas, neprašė ir nereikalavo nenaudoti žemės sklypų. Jo žiniomis, dėl sklypų naudojimo buvo susitarta žodžiu. Toks susitarimo būdas yra populiarus kaimuose ir mažuose miesteliuose, kur vieni kitus pažįsta. Iki 2017 metų deklaruojant pasėlius buvo galimybė nurodyti kitą žemės sklypo naudojimo pagrindą (kai buvo naudojami gretimi sklypai, su savininkais susitariant žodžiu, šis pagrindas ir buvo nurodomas).

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į gautą informaciją apie Markauskų šeimos ūkį, 2018 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo, svetimo turto ir Europos Sąjungos lėšų pasisavinimo. Buvo nustatyta, kad galėjo būti pažeistos paramos administravimo taisyklės ir ši informacija perduota Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) Komisijai paaiškino, kad ji neturi duomenų bei negali pateikti informacijos, ar B. Markauskas dalyvauja ūkininkavimo veikloje. Visos paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos buvo teikiamos B. Markausko mamos vardu, o B. Markauskas veikė tik kaip jos atstovas.

Pagal NMA pateiktą informaciją paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos B. Markausko mamos vardu 2014 m. birželio 5 d., 2015 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 3 d. teikė B. Markauskas pagal įgaliojimą. Nurodytu laiku B. Markauskas nebuvo Seimo nariu. 2017 m. gegužės 20 d. B. Markausko mama paraišką pateikė pati.

NMA gavusi informaciją apie galimai neteisingai deklaruotus pasėlius, kreipėsi į B. Markausko mamą, prašydama pateikti žemės sklypų valdymo teisės dokumentus. Patikrinusi juos, NMA pritaikė sankcijas už neteisingą deklaravimą 2016 m. ir 2017 m.

Seimo narys B. Markauskas mamos vardu valdomą ūkį privačių interesų deklaracijoje nurodė 2016 m. gruodžio 22 d.

Kiekvienas asmuo turi teisę sudaryti sandorius, pateikti dokumentus ne pats asmeniškai, o per atstovą. Sandoris bus laikomas sudarytas ne atstovo, o paties atstovaujamojo ir pasekmes sukurs atstovaujamajam.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Analogiško turinio nuostata yra įtvirtinta Seimo statuto 6 straipsnio 1 dalyje.

Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje ir Seimo statuto 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „Sąvoka „darbas“, vartojama Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“, savo ruožtu apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip darbas, ar kaip nors kitaip, į tai, ar toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje yra, ar nėra dar ir kitų asmenų, užsiimančių kokia nors veikla, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto; Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“ vartojama sąvoka „darbas“ apima ir bet kokią kitą privačią veiklą, kuria siekiama pelno, taip pat ir tokią veiklą, kuria siekiama pelno, kuri atliekama neįsteigus įmonės, įstaigos, organizacijos. [...] toks Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti. Tai yra nesuderinama su Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu [...].“

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat konstatavo, kad „Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo negalima aiškinti taip, kad būtų paneigta Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės, kurią turi ir Seimo narys, esmė. Taigi Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario pareigų nesuderinamumą su inter alia užsiėmimu verslu, komercija ar kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, negalima aiškinti kaip reiškiančių draudimą Seimo nariui naudoti savo nuosavybę, gauti iš jos pajamų, tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Tačiau tokia Seimo nario veikla, kai jis naudoja savo nuosavybę, gauna iš jos pajamų, tvarko jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaro su tuo susijusius sandorius, pagal Konstituciją negali peraugti į verslą, komerciją ar kitokią veiklą, kuria siekiama pelno, nes taip būtų pažeistas Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas Seimo nariui bet kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno.“

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar Seimo nario tam tikra veikla yra užsiėmimas verslu, komercija ir pan., kiekvienu atveju reikia įvertinti tos veiklos turinį bei visas kitas aplinkybes.

Be kita ko, Konstitucinis Teismas aukščiau minėtame nutarime yra pabrėžęs, kad „[...] įstatymų leidėjas turi pareigą, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti tokį reguliavimą, iš kurio kiekvienu atveju būtų galima spręsti, kokia Seimo nario veikla yra tik jo nuosavybės naudojimas, pajamų iš jos gavimas, jam nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymas, taip pat su tuo susijusių sandorių sudarymas, t. y. veikla, kurios Konstitucija Seimo nariui nedraudžia, o kokia veikla jau yra verslas, komercija ar kitokia veikla, kuria siekiama pelno, t.y. veikla, kurią Konstitucija Seimo nariui draudžia“.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ūkininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko partneriu laikomas fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Ūkininko ūkis apibrėžiamas kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma (Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre. Ūkininkas šio statuso netenka nuo ūkio išregistravimo iš Ūkininkų ūkių registro (Ūkininko ūkio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2004-2008 m. Seimo kadencijos Etikos ir procedūrų komisija 2008 m. gruodžio 10 d. rekomendacijoje „Dėl ūkininko veiklos suderinamumo su Seimo nario pareigomis“ Nr. 101-I-3 konstatavo, kad „Seimo narys pats, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir vadovaudamasis savo sąžine, turi atsisakyti bet kokios veiklos, kuri būtų nesuderinama su Seimo nario pareigomis.“ Komisija rekomendavo Seimo nariui asmeniškai nevykdyti veiklos, susijusios su ūkininko ūkio valdymu, įgaliojant ūkio valdymo veiksmus atlikti kitą asmenį.

Pažymėtina, kad 2012-2016 m. Seimo kadencijos Etikos ir procedūrų komisija 2015 m. birželio 10 d. išvadoje „Dėl Seimo nario pareigų suderinamumo su kaimo turizmo paslaugų teikimo veikla“ Nr. 101-I-01 nusprendė siūlyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimu parengti įstatymų projektus, detaliai reglamentuojančius Seimo narių veiklą, susijusią su jiems priklausančios nuosavybės naudojimu, pajamų iš jos gavimu, nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymu, taip pat su tuo susijusių sandorių sudarymu, ir teikti juos svarstyti Seimui.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Pagarbos žmogui ir valstybei principas įpareigoja politiką laikytis žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrinti; sąžiningumo – įpareigoja pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; padorumo principas įpareigoja Seimo narį elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, pavyzdingumo – deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1,3, 5 ir 6 punktai).

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Pagal komisijai pateiktus duomenis, Seimo narys B. Markauskas nevykdo ūkininko veiklos, šią veiklą vykdo jo mama. B. Markauskas atstovauja mamą tvarkydamas su mamos valdomu ūkiu susijusius dokumentus ir pan.

2. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, svetimo turto ir Europos Sąjungos lėšų pasisavinimo.

3. Nacionalinė mokėjimo agentūra, įvertinusi B. Markausko mamos valdomo ūkio pateiktas paraiškas paramai gauti, pritaikė sankcijas dėl neteisingo deklaravimo.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nusprendė:

Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkės pavaduotoja Aušrinė Norkienė