Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Gedimino Kirkilo veiksmų, reklamuojant dienraštį "Lietuvos rytas"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO GEDIMINO KIRKILO VEIKSMŲ, REKLAMUOJANT DIENRAŠTĮ „LIETUVOS RYTAS“

2018-09-26 Nr. 101-I-41

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Antanas Matulas, Rūta Miliūtė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, gavusi Seimo nario Jurgio Razmos kreipimąsi dėl Seimo nario Gedimino Kirkilo veiksmų, reklamuojant dienraštį „Lietuvos rytas“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punktų nuostatomis teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo nario Gedimino Kirkilo atvaizdas buvo naudojamas dienraščio „Lietuvos rytas“ reklamoje „Lietuvos šimtmečio prenumeratos akcija 2019 m.“. Pagal dienraščio „Lietuvos rytas“ pateiktą informaciją ši reklama paskutinį kartą buvo panaudota žurnale „Stilius“ 2018 m. gegužės 29 d.

Seimo narys G. Kirkilas paaiškino, kad dėl minėtos reklamos į jį kreipėsi vyriausiasis dienraščio „Lietuvos rytas“ redaktorius Gedvydas Vainauskas, kurį Seimo narys seniai pažįsta, ir pasiūlė nusifotografuoti. Seimo narys G. Kirkilas dienraštį skaito nuo pirmųjų jo dienų, todėl nematė priežasčių atsisakyti ir nesifotografuoti. Dėl dalyvavimo reklamoje nebuvo sudarytos jokios sutartys, materialinio atlygio negavo.

UAB „Lrytas“ direktorius Tautvydas Mikalajūnas paaiškino, kad reklamoje dalyvauti buvo siūloma įvairiems politikams, žinomiems kultūros, verslo, sporto, mokslo atstovams. Reklaminėje akcijoje sutiko dalyvauti du politikai: G. Kirkilas ir Artūras Paulauskas. Rašytinės sutartys sudaromos nebuvo, buvo gautas tik žodinis dalyvių sutikimas panaudoti jų atvaizdą reklamoje. Susitarimas panaudoti G. Kirkilo atvaizdą nebuvo atlygintas nei materialiai, nei mainais į jokius kitus veiksmus. Rengiant reklamos projektą buvo siekiama, kad reklamoje dalyvautų kuo platesnis visuomenei žinomų skirtingų profesijų, įdomaus gyvenimo būdo, reikšmingų pasiekimų hobių įvairovės asmenų ratas ir kad tai nebūtų suprantama kaip kažkieno jų reklama.

G. Kirkilo atvaizdas kartu su kitais asmenimis buvo vaizduojamas dienraščio prenumeratos reklamoje. Ši reklama, kurioje buvo naudojamas G. Kirkilo atvaizdas, periodiškai buvo platinama dienraštyje.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2018 m. birželio 15 d. rašte Nr. S-2301-(2.5.) pažymėjo, kad prenumeratos reklamoje G. Kirkilo vaizdavimo būdas nesiskiria nuo kitų reklamoje dalyvaujančių asmenų. Reklamoje nepateikiamas G. Kirkilo komentaras apie dienraštį, neįvardijamos einamos pareigos, todėl siekis galimai formuoti išskirtinai palankų G. Kirkilo įvaizdį nėra aiškiai išreikštas. G. Kirkilo atvaizdas nelaikytinas paveikti žmonių motyvacijai, todėl abejotina, ar gali būti laikomas Seimo nario reklama.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai numato, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, tarnybines pareigas privalo atlikti nešališkai tinkamai ir objektyviai, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti bei nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje yra pateiktos bendrųjų nuostatų pavidalu suformuotos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privalomo elgesio taisyklės, tarp jų 3 straipsnio 3 punkte nustatyta prievolė nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Kriterijų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti, kad asmuo naudojosi pareigomis asmeninei naudai gauti, šis įstatymas aiškiai ir konkrečiai nenustato“ (2008 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-2146/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad „pasinaudojimas pareigomis asmeninei neturtinei naudai gauti turi būti akivaizdus, nekeliantis abejonių <...>. Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punktas yra bendrojo pobūdžio norma, įpareigojanti nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju kvalifikuojant veikos priešingumą teisei, būtina remtis ir kitomis teisės normomis, patvirtinančiomis ar paneigiančiomis veikos priešingumą teisei“ (2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1262/2010).

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reklama laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis ir t. t.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 7 punktas numato nesavanaudiškumo principą, kuris įpareigoja politiką tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, <...>.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo narys G. Kirkilas, dalyvaudamas dienraščio „Lietuvos rytas“ prenumeratos reklamoje, atlygio negavo.

2. Reklamoje nebuvo nurodytas Seimo nario vardas, pavardė, einamos pareigos.

3. Galiojantys teisės aktai nedraudžia Seimo nariams reklamuoti prekių ar paslaugų.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Seimo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas dalyvaudamas dienraščio „Lietuvos rytas“ reklamoje galiojančių teisės aktų nepažeidė.

2. Atsižvelgdama į tai, jog visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama objektyvi informacija ir siekiant išvengti galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, Komisija rekomenduoja Seimo nariams nedalyvauti visuomenės informavimo priemonių reklaminėse akcijose, taip pat kitų prekių ir paslaugų reklamose.

Pritarta bendru sutarimu

Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė