Komisijos išvada "Dėl galimų Seimo statuto pažeidimų svarstant Referendumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL GALIMŲ SEIMO STATUTO PAŽEIDIMŲ SVARSTANT REFERENDUMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTĄ

2018-11-21 Nr. 101-I-51

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Rūta Miliūtė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Seimo narės Agnės Širinskienės kreipimąsi dėl galimų Seimo statuto pažeidimų svarstant Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2761 (toliau – Projektas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punktų nuostatomis, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Projektas Seimo plenariniame posėdyje buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 6 d. Po pateikimo Projektui buvo pritarta: už – 57, prieš – 33, susilaikė – 14. Pagrindiniu komitetu buvo siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Seimo narė A. Širinskienė pažymėjo, kad Referendumo įstatymas yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą ir pagal Seimo statuto nuostatas pagrindiniu komitetu turi būti skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Seimo narys Julius Sabatauskas paaiškino, jog šis projektas yra teikiamas ne kaip konstitucinis, tačiau, kaip paprastas įstatymas, o pagal galiojančią tvarką bei praktiką su rinkimais, referendumu susijusius teisės aktus kaip pagrindinis svarsto Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Išklausiusi Seimo narių nuomonių Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkavusi Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė pasisakė: „Beje, Seimas ką tik išgirdo J. Sabatauską, ir aš, kaip posėdžio pirmininkė, manau, kad galima apsispręsti tik dėl papildomo komiteto, jeigu jo reikalauja ponia A. Širinskienė. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū, kolegos.“

Pareiškėjos nuomone, toks Seimo plenarinio posėdžio pirmininkaujančios pasisakymas yra vienasmenis pareiškimas, nepaisant Seimo valios. Taip pat ji atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. spalio 9 d. Referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) Nr. XIIIP-2559 pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos posėdyje Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė Komisijai paaiškino, kad Seimo posėdžių sekretoriatas suderinęs su komitetų biurais konkrečiam teisės aktui pasiūlo konkretų komitetą. Toks siūlymas yra įrašomas į Seimo plenarinio posėdžio dienos darbotvarkę. Komitetų skyrimo siūlymai yra teikiami Seniūnų sueigai. Šiuo atveju buvo pasielgta būtent taip. Seniūnų sueiga pasiūlymui skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą pagrindiniu Projektui neprieštaravo. Šis Projektas nėra konstitucinis. Tą akcentavo ir Seimo narys J. Sabatauskas. Seimo narei A. Širinskienei pasiūlius pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė pasiūlė Seimui apsispręsti balsuojant. Tačiau Seimo nariui J. Sabatauskui pateikus savo nuomonę, kad dėl tokio siūlymo neturėtų būti balsuojama, R. Baškienė pasiūlė apsispręsti tik dėl papildomo komiteto, kuriuo ir buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Paskelbus pagrindinį ir papildomą komitetus (pritarta bendru sutarimu), niekas iš Seimo narių neprieštaravo, Seimo narė A. Širinskienė nebeprašė balsuoti dėl savo siūlymo.

Seimo statuto dvidešimtasis skirsnis reglamentuoja teisės akto pateikimo procedūrą Seimo posėdyje. Seimo statuto 143 straipsnio 1 dalis nustato tokius Seimo sprendimus dėl pateikto įstatymo ar kito teisės akto projekto:

1) pradėti projekto svarstymo procedūrą;

2) atidėti projekto pateikimo procedūrą jie nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime;

3) atmesti projektą nurodant motyvus.

Seimo statuto 144 straipsnis numato, jog nutaręs pradėti projekto svarstymo procedūrą, Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą, pagrindinį komitetą ir papildomus komitetus. Siūlymą dėl preliminarios svarstymo Seimo posėdyje datos bei komitetų aptaria ir Seimui tvirtinti teikia Seniūnų sueiga.

Seimo statuto 67 straipsnis nustato tokias Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos kryptis:

1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės teisinės politikos formavimo;

2) rengti ir padėti įgyvendinti teisinės sistemos reformą;

3) svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją;

4) svarstyti ir teikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų derinimo su Europos Sąjungos teise;

5) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus dėl teisėtumo įgyvendinimo, teisėtvarkos stiprinimo ir nusikalstamumo kontrolės, taip pat koordinuoti tokių projektų rengimą;

6) svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl teisėsaugos institucijų sistemos reformų;

7) teikti teisines išvadas dėl kitų komitetų rengiamų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;

8) svarstyti ir pateikti Seimui nuomonę dėl Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų bei šių teismų pirmininkų, kitų teismų teisėjų, prokurorų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūrų ir teisėjų, taip pat prokurorų atleidimo;

9) atlikti teisėsaugos institucijų, išskyrus teismus, veiklos parlamentinę kontrolę, rengti su tuo susijusias išvadas bei pasiūlymus;

10) rengti ir teikti Seimui išvadas bei rekomendacijas dėl Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų veiklos;

11) pagal Konstitucinio Teismo nutarimus dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų prieštaravimo Konstitucijai rengti šių įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų pataisų projektus arba teikti pasiūlymus kitiems komitetams parengti tokius projektus;

12) išklausyti Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme informaciją, kaip vykdomi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, prireikus teikti pasiūlymus dėl priemonių, reikalingų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams įvykdyti.

Seimo statuto 69 straipsnis nustato šias Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kryptis:

1) Seimo pavedimu arba savo iniciatyva rengti teisės aktų projektus valstybės valdymo ir viešojo administravimo, regioninės politikos formavimo, teritorinių struktūrų pertvarkymo, vietos savivaldos darbo organizavimo, finansavimo ir ekonominio savarankiškumo klausimais;

2) svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, rengti dėl jų išvadas ir pasiūlymus valstybės valdymo, viešojo administravimo bei vietos savivaldos reformos, valstybės teritorijos administracinio suskirstymo, valstybės tarnybos ir vietos savivaldos teisinių santykių reglamentavimo klausimais;

3) svarstyti Vyriausybės programos valstybės valdymo ir viešojo administravimo bei vietos savivaldos reformos nuostatas;

4) svarstyti ir pateikti Seimui išvadas pagal komiteto kompetenciją dėl valstybės institucijų vadovų ir kitų politinių pareigūnų, kuriuos skiria Seimas, kandidatūrų;

5) svarstyti Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto skyrius, kartu su kitais komitetais rengti išvadas dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo;

6) aprobuoti Seimui teikiamus Vyriausybės pasiūlymus dėl valstybės teritorijos administracinio suskirstymo ir atskirų savivaldybių ar apskričių teritorijų ribų nustatymo;

7) teikti Seimui išvadas dėl laikinojo tiesioginio valdymo įvedimo pagrįstumo ir naujų rinkimų į savivaldybių tarybą datos nustatymo;

8) nagrinėti Seimo, jo valdybos ar Seimo Pirmininko pavedimu komitetui perduotus jo kompetencijai priskirtus klausimus;

9) svarstyti Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus dėl rengiamų įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų vietos savivaldos plėtros klausimais;

10) atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai komiteto kompetencijai priskirtais klausimais, teikti su tuo susijusius pasiūlymus ir rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei bei Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Pagal Seimo statuto 171³straipsnio 4 dalį pagrindinis konstitucinių įstatymų projektus svarstantis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2761 nėra konstitucinio įstatymo projektas.

2. Rinkimų, referendumų klausimai bei teisės aktai pagal Seimo statuto 69 straipsnį priklauso Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kompetencijai.

3. Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2761 pagrindiniu komitetu Seniūnų sueiga pasiūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, tam niekas iš Seniūnų sueigos narių neprieštaravo. 2018 m. lapkričio 6 d. Seimo plenarinio posėdžio pirmininkaujančiai paskelbus pagrindinį komitetą Valstybės valdymo ir savivaldybių, o papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą, Seimo nariai tam neprieštaravo.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

2018 m. lapkričio 6 d. skiriant pagrindinį komitetą Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2761 Seimo statuto nuostatos pažeistos nebuvo.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė