Gimė 1934 m. vasario 28 d. Vilkaviškio rajone, Vištyčio apylinkėje, Kampiškių kaime, vidutinių valstiečių šeimoje. Tėvai valdė 12 ha žemės. 1944 m. spalio mėn. teko pasitraukti į Vokietiją. Bombardavimo metu atsiskyrė nuo tėvų ir visą karo pabėgėlio gyvenimą teko pragyventi tarp svetimų. Po karo šeima sugrįžo į namus, išskyrus tėvą, kuris sovietų armijos eilėse žuvo fronte.

1946 m. baigė Kampiškių pradžios mokyklą ir įstojo į Vištyčio progimnaziją, kurią baigė 1950 m. Taip pat metais įstojo į Kauno sodininkystės-daržininkystės technikumą. Nors ir raginamas, į komjaunimą nestojo dėl politinių ir religinių įsitikinimų. 1952 m. birželio mėn. valstybės saugumo organų buvo areštuotas ir pagal 58 str. nuteistas 10-čia metų laisvės atėmimo. Po Stalino mirties 1954 m. išleistas į laisvę. Toliau tęsė mokslą technikume. 1955 - 1958 m. tarnavo sovietų armijoje. Yra baigęs tris žemės ūkio mokyklas: 1960 m. - Kauno sodininkystės-daržininkystės technikumą; 1964 m. - Respublikinę vadovaujančiųjų kadrų rengimo mokyklą Dotnuvoje; 1968 m. - Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1961 m. rudenį atsikėlė gyventi ir dirbti į Marijampolės rajono Sasnavos kolūkį, kur dirba ir šiuo metu. Dirbo ūkyje vyr. agronomu, ekonomistu.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, įsitraukė į Sąjūdžio darbą.

1990 m. spalio mėn. Kaimo žmonių suvažiavime buvo išrinktas į Lietuvos žemdirbių sąjungos tarybą, o vėliau - ir į tarybos prezidiumą.

1991 m. įsitraukė į Lietuvos ateities forumo veiklą. 1992 m. kovo mėn. Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos neeiliniame suvažiavime išrinktas Bežemių-mažažemių reikalų komisijos pirmininku.

A.Albertynas nepriklauso nė vienai politinei partijai.

Vedęs, žmona Ramutė dirba Marijampolės raj. Sasnavos žūb.

Kandidatu iškėlė LDDP suvažiavimas.

Išrinktas: Jurbarko Nr. 62