1980 m. aukso medaliu baigė Klaipėdos 1-ąją vidurinę mokyklą, sustiprintos anglų kalbos klasę.

Tais pačiais metais įstojo į Kauno medicinos instituto (dabar – Kauno medicinos universitetas) Gydomosios specialybės fakultetą. Išlaikęs papildomą atrankinį matematikos ir bendrojo išsilavinimo egzaminą, studijavo specialioje Kauno medicinos instituto Gydomosios specialybės fakulteto grupėje, kurioje buvo sustiprintas tiksliųjų mokslų dėstymas. 1983 m. persikėlė studijuoti į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto gydomosios specialybės grupę.

1983–1986 m., studijuodamas Vilniaus universitete, įsitraukė į žygeivių judėjimą. Baigė Vilniaus universiteto Kiemo teatro aktorinio meistriškumo kursus, buvo šio teatro aktorius. Tapo aktyviu etnografinio judėjimo dalyviu. Nuo 1986 metų buvo vienas iš kultūros paveldo apsaugos judėjimo organizatorių, 1987–1988 m. – klubo „Talka“ prezidentas.

1986 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto gydomosios specialybės kursą ir įgijo psichiatro ir narkologo specialybes. Iki 1989 m. dirbo Higienos ir epidemiologijos instituto Narkologijos problemų laboratorijoje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.

1988 m. birželio 3 d. buvo išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, vėliau – Sąjūdžio Seimo nariu. Buvo vienas iš aktyvių Sąjūdžio akcijų rengėjų, organizavo Sąjūdžio koordinacinius centrus.

1989–1990 m. dirbo sveikatos apsaugos ministro padėjėju. 1990–1991 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Piliečių ir tautybių reikalų komiteto vyriausiuoju konsultantu. Buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtos valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti atsakingasis sekretorius. 1990 m. išrinktas Vilniaus miesto tarybos nariu.

1991–1992 m. dirbo savaitraščio „Kovo 11“ redaktoriaus pavaduotoju.

1992 m. buvo paskirtas Rytų Lietuvos televizijos direktoriaus pavaduotoju, vėliau – direktoriumi. 1993–2000 m. – UAB „Baltijos TV“ generalinis direktorius.

2001–2004 m. – Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas.

2005–2008 m. – UAB „Ateities centras“ direktorius. Daugelio radijo ir televizijos projektų autorius ir bendraautoris, teikė konsultacijas informacinių technologijų ir telekomunikacijų ir inovacinių projektų veiklos klausimais.

Nuo 1991 m. buvo vienas iš Nepriklausomybės partijos organizatorių, išrinktas šios partijos vicepirmininku.

Nuo 2004 m. – Lietuvių tautininkų sąjungos narys, 2005–2008 m. – Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas, nuo 2008 m. – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Tautininkų frakcijos pirmininkas, prezidiumo narys.

Buvo Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos viceprezidentu, vėliau – prezidentu, Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyriaus viceprezidentu, vėliau – prezidentu.

Daugelio Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės darbo grupių, rengusių teisės aktų projektus, socialinės ir ekonominės plėtros planus ir strategijas, narys. Kelių šimtų publicistinių straipsnių autorius.

Už nuopelnus valstybės atkūrimui buvo apdovanotas Nepriklausomybės medaliu, o už indėlį į Lietuvos euroatlantinę integraciją – įstojimo į NATO vardiniu atminimo ženklu.

Moka anglų, rusų kalbas, šiek tiek – lenkų, latvių, lotynų kalbas.

Žmona Jurgita – laboratorijos gydytoja, medicinos mokslų daktarė, Medicininės genetikos centro laboratorijos vyr. ordinatorė.

Turi tris vaikus: dukteris Jorigę ir Audingą ir sūnų Žygintą.