Apie 2024–2028 m. Seimą

Rinkimai į 2024–2028 metų kadencijos Seimą įvyko spalio 13 ir 27 dienomis. Pasibaigus antrajam Seimo rinkimų turui ir suskaičiavus balsus, į parlamentą pateko devynių politinių jėgų atstovai ir du save išsikėlę kandidatai. 

Po rinkimų lapkričio 11 d. koalicinę sutartį pasirašė trijų partijų lyderiai: Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė Vilija Blinkevičiūtė, partijos „Nemuno aušra“ vadovas Remigijus Žemaitaitis ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.

2024–2028 metų kadencijos Seime sudarytos šios frakcijos: Lietuvos socialdemokratų partijos, „Nemuno Aušros“, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos; taip pat įkurta Mišri Seimo narių grupė.

Pirmajame Seimo posėdyje taip pat paskelbta deklaracija dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, pagal kurią Seimo nariai, priklausantys Lietuvos socialdemokratų partijos, „Nemuno Aušros“ frakcijoms ir Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“, jungiasi į koaliciją.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiskelbė opozicinėmis.

* * *

Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimo narių rinkimų tvarką nustato Seimo rinkimų įstatymas.

Seimo nariai renkami 71 vienmandatėje ir 1 daugiamandatėje rinkimų apygardose pagal mišrią rinkimų sistemą. Vienmandatėse apygardose išrenkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą. Teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja partijos, kurių kandidatų sąrašai surenka daugiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Koalicijoms yra nustatytas 7 proc. rinkimų slenkstis.

Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas. Jie rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija, apygardų rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

Seimo nario priesaikos tekstas (prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio):

Pagrindines Seimo nario teises ir pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo statutas ir kiti įstatymai.

Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalus nagrinėja komisijos (nuolatinės ir laikinosios). Parlamento sesijos darbų programas ir posėdžių darbotvarkes svarsto, komitetų ir frakcijų darbo organizavimą derina Seniūnų sueiga, kurią sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai.