Seimas sugriežtino aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę

2020 m. sausio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisomis (projektas Nr. XIIIP-3707(3) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikė daugiau įrankių reaguoti į pažeidimų atvejus. Už pakeitimus balsavo 102 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė du Seimo nariai.

Įstatyme patikslinti privalomųjų nurodymų, kuriais, reikalui esant, gali būti stabdoma ir asmens veikla, davimo kriterijai ir procedūros, suteikiančios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams galimybę tokias veikas nutraukti.

Turint pagrįstos informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai, netinkamai tvarkomos atliekos, bus galima atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus.

Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojus ir kitus jų pasitelktus asmenis bus privaloma bet kuriuo paros metu įleisti į teritoriją ar objektą ir sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų.

„Tam, kad užkardytum nusikaltimą, reikalingos trys dimensijos: bausmė, tai yra bausmės dydis, jos neišvengiamumas, antras dalykas yra operatyvinis sugebėjimas pagauti už rankos, kitaip sakant, vagį, tai gebėjimas atlikti institucijų patikrinimus, išaiškinti, ištirti nusikaltimus, nustatyti toje vietoje. Šios dvi dimensijos yra įstatyme ir šiandien mes už jas balsuosime“, – sakė Seimo Aplinkos komiteto narys Paulius Saudargas.

Valstybiniais laboratoriniais tyrimais nustačius normas viršijančią taršą ar netinkamą atliekų tvarkymą, už tyrimus mokės teršėjai.

Priklausomai nuo taršos dydžio, pažeidimų rimtumo, galės būti duodami nurodymai stabdyti įrenginių (jų dalies) eksploatavimą ar visą teršimą lemiančią veiklą.

„Tai nėra maksimaliai visi įrankiai, dar tikrai reikės įdėti daug darbo ir sukurti daugybę poįstatyminių teisės aktų, kuriais reikia padėti aplinkosaugininkams ir verslininkams, nustatyti ryšius, santykius ir kad kiekvienas dirbtų savo darbą, o svarbiausia, kad galėtume pasitikėti vieni kitais ir kad teršalai į aplinką netekėtų ar tai paslėptais vamzdžiais, ar per neapskaitytus papildomus kaminus. Noriu tikėti, kad tai yra pirmas žingsnis neutralios tvarkos ir realių įrankių grąžinimo aplinkosaugininkams link“, – pritarti pakeitimams ragino aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Lydimojo Aplinkos apsaugos įstatymo pataisomis (projektas Nr. XIIIP-3708(3) sugriežtinti ūkinės veiklos reikalavimai – įtvirtinant teršalų medžiagų, žaliavų, produktų neleistino patekimo į aplinką už veiklos vykdymo teritorijos ribų apribojimus, nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už tai; sugriežtinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai.

Įstatyme įtvirtinta pareiga planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui įgyvendinti sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio nustatytas sąlygas ir dėl šios veiklos poveikio aplinkai ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje nustatytas numatytas priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, o šios veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesuose dalyvavusiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams dalyvauti tolesniuose leidimų išdavimo ir veiklos vykdymo kontrolės etapuose, užtikrinant, kad numatytos priemonės ir nustatytos sąlygos būtų visiškai įgyvendinamos. Galiojančiame teisiniame reglamentavime papildytos nuostatos, kada nebus priimamos paraiškos gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus; paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti.

Mokesčio už aplinkos taršą įstatyme (projektas Nr. XIIIP-3709(2) nustatyti didesni mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, kurie skatins teršėjus investuoti į prevencines ir taršą mažinančias priemones. Tam vienbalsiai pritarė 93 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]