Seimui pristatytas Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano įgyvendinimas

2020 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, finansų ministras Vilius Šapoka, laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimui pristatė, kaip įgyvendinamas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas. (Pranešėjų kalbos iš stenogramos)

Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pranešimas

Laba diena, mieli kolegos, pirmininke. Tas pasakymas skamba kiek makabriškai, kad nori matyti gyvai, bet šiandien turime tokią realybę ir linkiu visiems nesusirgti, išlikti budriems, bet atsargiems.

Išties galbūt reaguojant į batalijas ir aistras, jeigu Seimo nariai ir Seimas nori paklausti, nori išgirsti informaciją, mes esame pasirengę kiekvieną posėdį tai daryti – atsakyti į jūsų klausimus, pateikti aktualiausią informaciją. Tik tai padarykime saugiu būdu. Vyriausybė pasirengusi nuotoliniu būdu atsakyti į visus jūsų klausimus, teikti visą reikalingą informaciją. Tikrai nėra problemos, kad ketvirtadienį posėdžių nėra. Gali būti antradienį Vyriausybės valanda, gali būti antradienį dvi Vyriausybės valandos – viskas pagal jūsų pageidavimą ir norus, gerbiamieji kolegos.

Šiandien turime keletą ministrų, kurie tikrai pasidalins detaliau pagal savo kuravimo sritis informacija. Aš norėčiau galbūt irgi šiek tiek apibendrinimų pasakyti ir galbūt kai kurių patikslinimų, ypač to, kas skamba mūsų viešojoje erdvėje. Suprantame, kad situacija nėra standartinė. Visi esame įsitempę, nerimaujantys. Nepaisant to, šaltas protas, sprendimai, kurie reikalingi priimti, turi būti priimti, o emocijos visą laiką mūsų darbą lydi. To mes neišvengsime ir, matyt, to vengti ir nereikia.

Iš tiesų situacija, kalbant apie COVID-19 ligos ir pandemijos plitimą, keičiasi pakankamai sparčiai tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ir neturime prabangos ilgai svarstyti, galvoti, ką reikia daryti. Turime priimti sprendimus nedelsdami, veikti čia ir dabar. Visos Vyriausybės ir atsakingų institucijų pajėgos dabar yra skirtos būtent šitam prioritetui, tai yra kovai su virusu ir jo sukeltais padariniais. Negalime skirstyti savo darbų į skubesnius, prioritetinius. Dabar viskas yra prioritetas. Vienu metu turime gelbėti žmonių gyvybes, užtikrinti sveikatos apsaugą, dėti visas pastangas, kad sveikatos sistema nepalūžtų, neperkaistų, šviesti visuomenę, aprūpinti tiek gydymo įstaigas, tiek gyventojus apsaugos priemonėmis, medikamentais, taip pat įgyvendinti ekonomikos skatinimo priemones, atsakingai mažinti ribojimus verslui, įgyvendinti daugybę kitų uždavinių.

Ėmėmės iki šios dienos tikrai esminių sprendimų, kurie suteikė tam tikrų privalumų, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Mums padeda ir tai, kad Vyriausybė yra gerai pasiruošusi krizei. Lietuvos finansai buvo valdomi tikslingai, sukaupti dideli fiskaliniai rezervai ir pasiektas aukščiausias iki šiol ilgalaikio skolinimosi reitingas. Tai, kad Lietuva yra gerai pasirengusi, vertiname ne tik pagal reitingų agentūras, bet ir pagal Tarptautinio valiutos fondo informaciją.

Noriu priminti, kad mes vieni pirmųjų ėmėmės būtinų prevencinių priemonių. Buvo paskelbta ir ekstremalioji situacija, kad būtų galima kuo geriau pasirengti iššūkiams kovoje su COVID-19 liga, ir skubos tvarka inicijuoti sprendimai sveikatos sektoriaus ištekliams stiprinti.

Noriu priminti, visuomenės sveikatos specialistai nedelsdami pradėjo darbą šalies oro uostuose, registravo parvykstančius kraštiečius, rinko duomenis, kad būtų galima suvaldyti infekcijos plitimą. Per maksimaliai trumpą laiką inicijavome derybas dėl apsaugos priemonių įsigijimo iš užsienio šalių. Dėjome visas pastangas, kad būtų kuo daugiau sutarčių sudaryta su Lietuvos gamintojais.

Išties nenoriu detaliau grįžti prie tos buvusios situacijos. Tik noriu akcentuoti, kad nebuvo nė vienos dienos, jog Lietuva būtų likusi be reikalingo apsaugos priemonių rezervo. Mes turėjome planuoti ir užsitikrinti ilgalaikį ir skubų šitų priemonių tiekimą. Deja, didelių alternatyvų neturėjome. Kinija, dar kelios valstybės, iš kur šitos priemonės buvo įsigyjamos, nes jų reikėjo čia ir dabar. Džiugu, kad verslo gamintojai, mūsų Lietuvos verslo atstovai atsiliepė į poreikius ir pamažu, ne staiga, vėluodami, bet pradėjome iš tikrųjų patys gaminti tas priemones, kurių reikia. Galbūt geriausia sėkmė buvo parodyta su dezinfekciniu skysčiu. Šiandien mes nekalbame apie jo trūkumą, šiandien jau kalbame apie tai, kad šitos įmonės prašo ir gauna leidimus eksportuoti šį skystį.

Labai svarbu buvo įrengti mobilius punktus šalies savivaldybėse. Bendradarbiaujant su savivalda tie punktai yra atidaryti. Mobilūs punktai steigiami ir tenai, kur reikalingi skubūs sprendimai dėl netikėtai atsiradusių papildomų šios ligos židinių.

Sveikatos sektoriaus ir gyventojų aprūpinimas apsaugos priemonėmis ir medikamentais buvo ir toliau išliks vienas svarbiausių iššūkių šiuo laikotarpiu. Džiaugiuosi, kad buvo sutelktos bendros pastangos – ir nevyriausybinių organizacijų, verslo, visuomenininkų, žiniasklaidos atstovų, ir šiandien galiu tiktai konstatuoti, kad pagal reikalingų asmens apsaugos priemonių skaičių, testavimui reikalingų priemonių, medikamentų, dirbtinių plaučių ventiliavimo aparatų sąrašą mes turime suplanuotą trijų mėnesių šių priemonių reikalingą skaičių ir pasirašytas reikalingas sutartis.

Taip pat galime pakalbėti apie skaičius, kiek buvo išdalinta iš tikrųjų asmens sveikatos priežiūros priemonių tonų ar vienetų, pradedant nuo respiratorių ir baigiant vienkartinėmis pirštinėmis, bet turbūt tie skaičiai visiems yra žinomi ir jau šiek tiek pabodę. Labai svarbu, kad mums pavyko tikrai ne iš karto, bet reaguojant į ekspertų teikiamą informaciją, kuri, beje, irgi kito labai įvairiai, jeigu palygintume pirmas krizės dienas ir dabar. Mes turime įvairiausių skirtingų rekomendacijų, kartais diametraliai priešingų, bet, kaip minėjau, šis virusas yra naujas, nepažįstamas ir nežinomas, dėl to tie sprendimai, natūralu, keičiasi.

Kalbant apie tyrimų skaičių, iš tiesų džiugu, kad šių tyrimų mastas nuo kelių šimtų per dieną pasiekė 4,5 tūkst., turėjome beveik 5 tūkst. ir mūsų pajėgumai leidžia pasiekti apie 6 tūkst. tyrimų per vieną parą. Džiugu, kad į laboratorijų tinklą įsitraukė ir nacionalinės laboratorijos, ir dalis privačių. Šiandien turime iš viso 14 laboratorijų, kur galima atlikti tyrimus. Palyginti pagal tyrimų skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų, Lietuva atrodo tikrai gerai. Turime daugiau kaip 24 tūkst. tyrimų. Lenkiame tokias šalis kaip Vokietija, Latvija, Italija, aišku, šiek tiek atsiliekame nuo Norvegijos ir Estijos.

Taip, šiandien, užtikrinus tų būtinų tyrimų pajėgumus ir mažėjant į mobilius punktus besikreipiančių gyventojų, turinčių ligos simptomų, yra pradėti jau tikslinių grupių prevenciniai tikrinimai ir tyrimai. Šiuo metu profilaktiškai testuojami ne tik medikai, bet ir kitos visuomenės grupės: darbuotojai, teikiantys socialines paslaugas, globos įstaigų gyventojai ir darbuotojai, nauji ligoninių pacientai, slaugos ligoninių personalas, visuomenės sveikatos specialistai, valstybės teisėsaugos pareigūnai ir kiti.

Taip pat negaliu nepaminėti mūsų medikų ir mokslininkų atkaklumo bei nuoseklaus bendradarbiavimo su užsienio šalimis. Ekspertai konsultuoja ir Vyriausybę, ir tai yra ne vien Lietuvos ekspertai. Taip pat džiaugiuosi, kad šalis dalyvauja ir bendradarbiauja su užsienio ekspertais atliekant klinikinius tyrimus dėl kuriamų vaistų koronainfekcijai suvaldyti. Lietuva yra tarp 30 šalių, kurios bendradarbiaus atliekant klinikinius tyrimus dėl šio konkretaus vaisto.

Taip pat buvo dar vienas iššūkis ir mes jį turime, rytoj, tikiuosi, Vyriausybės posėdyje patvirtinsime, tai yra sklandus stacionarių bei ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų atkūrimas. Dalis, didelė dalis šių paslaugų karantino metu buvo sustabdyta teikiant prioritetą kovai su virusu, tačiau ilgiau laukti nebegalime, turime grąžinti gyventojams būtinas gydymo paslaugas ir kartu, pasimokę iš klaidų, kurias pamatėme pandemijos akivaizdoje, turime galvoti apie gydymo paslaugų plėtrą ir optimizavimą, reikiamos įrangos ir priemonių įsigijimą.

Ekonomikos skatinimas – klausimas turbūt ne mažiau svarbus nei sveikatos apsauga. Jam reikia nepaprastai didelio susitelkimo, greitų ir efektyvių sprendimų. Priminsiu, kad mes vieni pirmųjų Europos Sąjungoje ėmėmės būtinų veiksmų darbo vietoms ir įmonių veiklai išsaugoti. 2020 m. kovo 16 d. buvo neformaliai pritarta šiam planui Vyriausybės pasitarime. Nutarimu jis buvo patvirtintas dar po dviejų dienų, po to dalis sprendimų buvo perkelta čia, į Seimą, juos reikėjo priimti, buvo laukiama Prezidento sprendimo.

Ir dar noriu atkreipti dėmesį, galbūt daug kas čia pamiršta arba nenori žinoti, kad visos šios priemonės yra valstybės pagalba, todėl jos privalėjo būti notifikuotos Europos Komisijoje ir tas procesas nebuvo toks greitas, kaip mes jį įsivaizduojame. Dėl vienos priemonės, kurią aš paminėsiu, dar ir šiandien neturime Europos Komisijos notifikavimo arba sprendimo .

Dar daugiau, aš suprantu, kad norisi gauti čia ir dabar viską. Yra ekspertų, bankų ekonomistų, kurie siūlo – dalinkime be jokių kriterijų visiems ir nieko tokio, jeigu 2 ar 3 mlrd. eurų bus išvaistyti arba panaudoti ne ten, kur reikia. Pozicija įdomi. Tik aš noriu priminti, kad šituos sprendimus priima žmonės, institucijos, tarnautojai ir turbūt iš jų reikalauti tokio požiūrio būtų labai sudėtinga, nes už tuos sprendimus reikės atsakyti. Tai yra ir teisinės pasekmės, ir ekonominės, todėl negali būti taip, kad sprendimai būtų tokie – duokime visiems, kas ko paprašė, ir nežiūrėkime, kokia tai įmonė, tikra, efektyvi, susidurianti su sunkumais ar tiesiog nieko bendro su šita krize neturinti.

Dabar dėl kai kurių priemonių, dėl darbuotojų, kurie karantino metu yra išsaugomi, tai yra verslas nusprendė juos išsaugoti ir gali pretenduoti į valstybės subsidijas. Mano minėtu trijų mėnesių laikotarpiu subsidijoms yra numatyta 1,14 mlrd. eurų. Taip pat yra išplėstos meno kūrėjų socialinės apsaugos programos, o programoms įgyvendinti skirta papildomų lėšų. Taip pat papildomos lėšos skirtos ir darbuotojų ligos išmokoms gauti. Ši suma siekia 200 mln. eurų. Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie šiuo metu neturi darbo santykių ir negauna pajamų, gali kreiptis, kaip jūs žinote, į Užimtumo tarnybą dėl 257 eurų dydžio išmokos per mėnesį. Apie skaičius, kokie yra šitoje situacijoje, aš irgi vėliau paminėsiu. Taip pat noriu priminti, kad suteikta galimybė atidėti arba dalimis išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją, gamtines dujas, UAB „Ignitis“ savivaldybėms rekomenduoja sudaryti galimybę atidėti ir dalimis išdėstyti įmokas už šilumos energiją.

Noriu pabrėžti dėl terminų. Daug mes čia svarstome, ar greitai, lėtai, per lėtai. Respublikos Prezidentui balandžio 9 dieną pasirašius Užimtumo įstatymą, jau kitą dieną, balandžio 10 dieną, savarankiškai dirbantys asmenys gavo pirmas išmokas. Jie pradėti registruoti dar nesant teisiniam pagrindui, bet išmokas daryti, mokėti, kol nėra pasirašyto ir paskelbto įstatymo, jūs suprantate, kad nebuvo net tokios teorinės galimybės. Lygiai po savaitės, tai yra balandžio 16 dieną, įmonės gavo pirmas subsidijas dėl prastovų.

Dėl konkrečių skaičių. Šiandienos duomenys: iš beveik 55 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų, kurie kreipėsi išmokos, 53 tūkst. gavo šitas išmokas. Išmokų suma siekia beveik 7 mln. eurų. Taip, dar ne visi kreipėsi. Mes esame numatę, kad šita išmokų suma gali būti iki 36 mln. eurų per mėnesį ir galėtų kreiptis apie 140 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų. Tačiau nereikia suprasti, kad tai yra visiems taikoma priemonė. Yra verslų, tarp jų savarankiškai dirbančių asmenų, kurie šios krizės metu nepatyrė jokio sunkumo. Atvirkščiai, jiems atsirado kitokios galimybės, daugiau dirbti, užsidirbti ir nesikreipti tokios pagalbos į valstybę.

Dėl subsidijų už prastovas skaičiai taip pat labai įdomūs. Kreipėsi beveik 8,5 tūkst. darbdavių. Visa subsidijų suma prašoma 54 tūkst. darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, tačiau paskelbtų prastovų skaičius yra gerokai didesnis, artėja prie 300 tūkst. Bet kol nėra kreipimosi, negali būti priimti sprendimai. Šiandien galiu pasakyti, kad yra priimti sprendimai už 9 mln. eurų, priimti sprendimai, kurie pasieks, tikiuosi, kad pasieks, prastovas turinčių darbuotojų sąskaitas. Iš 5 mlrd. vertės priemonių paketo, skirto skatinti verslui, ekonomikai gaivinti, beveik ketvirtadalis atitenka Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir šiandien ministras, toliau kalbėdamas po manęs, detaliai pristatys, kaip jis naudojamas.

Aš noriu tik pažymėti, kad mažos ir vidutinės įmonės jau gali kreiptis į uždarąją akcinę bendrovę „Invegą“ dėl palūkanų kompensavimo, dėl paskolų likvidumui palaikyti suteikimo ir dėl neapmokėtų sąskaitų apmokėjimo. Artimiausiu metu, gavus Europos Komisijos pritarimą, startuos fondas dėl vidutinių ir didelių įmonių šių įmonių likvidumui užtikrinti visam laikotarpiui ir ilgesniam laikotarpiui, ne tik susijusiam su karantinu. Pirminiame etape iš valstybės skiriama… skirti 100 mln. eurų ir tikimės pritraukti kelis kartus daugiau privačių investuotojų, privačių lėšų. Kaip minėjau, tai yra vienintelė priemonė iš tų pateiktų, dėl kurios šiandien dar nėra Europos Komisijos sprendimo dėl notifikavimo.

Dėl savivaldybių. Iš tiesų sukelti ekonominių ir finansinių iššūkių… Savivaldybėms bus teikiamos trumpalaikės paskolos, o išlaidos, kurios patirtos centrinei valdžiai priėmus sprendimus dėl ekstremalios situacijos, yra 100 % kompensuojamos. Savivaldybės taip pat galės turėti didesnių biudžeto išlaidų, nei patvirtinta, 30 mln. eurų mažosioms savivaldybėms ir 10 mln. eurų didžiosioms savivaldybėms. Dėl visų valstybės pagalbos priemonių smulkusis ir vidutinis verslas gali kreiptis į „Invegą“, kaip minėjau, apmokėti neapmokėtas sąskaitas, gauti lengvatines paskolas, kompensuoti palūkanas už atidėtas paskolas. Visos šios priemonės, pabrėžiu, jau veikia. Įmonės kreipiasi aktyviai, o „Invega“ priima sprendimus.

Dėl sprendimų priėmimo operatyvumo. Supraskime, kad „Invega“, kaip ir kitos valstybės institucijos, nebuvo pritaikyta tokio masto pagalbai teikti. Tai yra susiję ir su žmogiškaisiais ištekliais, ir su turimais įrankiais. Nuo šitų schemų jungimo pradžios dauguma darbų buvo atliekama rankiniu būdu. Tikimės, kad kai kurie įrankiai, kurie nedelsiant buvo sukurti, priimti sprendimai realizuoti dėl automatizavimo palengvins patį procesą.

Kai kurios įmonės galbūt suprato, kad šita parama bus skiriama visiems. Yra tos sąlygos numatytos. Dėl kriterijų mes diskutuojame ir nesakome, kad šiandien 60 % riba yra galutinė ir nekintama, jeigu kokia nors įmonė patyrė 59 % nuosmukį. Bet reikėjo paleisti patį mechanizmą, kad mes galėtume kriterijus koreguoti. Visiškai nevertinti įmonių būklės, situacijos ir teikti paramą tikrai mes negalime. Pasaulyje jau tas vyksta. Kiek yra netikrų įmonių, kiek yra, kai tos lėšos, kurios pervestos įmonėms, darbuotojams, jų tiesiog nepasiekia. Proporciją mes privalome išlaikyti tarp teisėtumo kontrolės ir greičio. Greitis tikrai yra, matyt, viena iš silpnesnių mūsų vietų, bet aš net neabejoju, kad kelios dienos ir tikrai turėsime kitus skaičius, kitą spartą, nes, kaip minėjau, yra kuriamas arba sukurtas skaitmeninis įrankis.

Grįžtant prie šimtaprocentinio palūkanų kompensavimo įmonėms, kurios jau gali kreiptis, pabrėžiu, nuo balandžio 4 dienos. Iš 23,5 numatyto milijono iki balandžio 20 dienos panaudota 4,13 mln. Dėl paskolų likvidumui užtikrinti suteikimo (nuo balandžio 17 dienos pradėta priemonė) skirta 50 mln., panaudota beveik 3 mln. Terminas, per kurį buvo sukurtas reikiamas mechanizmas, užtruko nepilnas dvi savaites – nuo balandžio 3 iki 17 dienos. Kaip minėjau, per tą laiką taip pat buvo ir su Europos Komisija suderinta valstybės pagalbos schema. Ši schema patvirtinta ministro įsakymu, parengti finansiniai tarpininkai.

Dar viena paskolų priemonė, suteikianti paskolas už neapmokėtas sąskaitas, negautas pajamas, pradėjo veikti balandžio 11 dieną. Taip pat buvo derinta su Komisija, reikiamų dokumentų parengimas užtruko keturias dienas. Numatyta, kaip minėjau, 50 mln. eurų. Šitie skaičiai yra preliminarūs. Mes tikrai negalime tiksliai žinoti, koks bus poreikis, bet tai nėra galutiniai skaičiai. Jeigu šitomis priemonėmis bus pasinaudota ir bus išnaudotos visos numatytos finansinės galimybės, vadinasi, bus skiriama papildomai.

Kaip ir minėjau, turime vieną nenotifikuotą Komisijos sprendimą dėl fondų sukūrimo. Taip pat yra priimti sprendimai dėl dalinio palūkanų kompensavimo transporto sektoriuje. Tikimės, kad iki šios savaitės pabaigos vienokie ar kitokie sprendimai bus. Apie kitas Komisijos notifikuotas priemones pakalbės ministras.

Valstybės iždo likvidumui užtikrinti kovo 17 dieną buvo pakeistas šių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, įgyta galimybė skolintis iki 5,4 mlrd. eurų. Kaip sekasi šią priemonę realizuoti, turbūt irgi pasidalins finansų ministras.

Dėl kitų priemonių. Europos Sąjungos pagalbos priemonės, kaip minėjau, yra beprecedentės. Anksčiau mes turbūt negalėjome galvoti apie tokio mechanizmo sukūrimą, šiandien mes matome – tie siūlymai yra patvirtinami, tik, kaip minėjau, tai užtrunka tam tikrą laiką. Kalbant apie konkrečius skaičius, pagalbos schemos Lietuvai yra parengtas ir patvirtintas 260 mln. vertės paketas, skirtas įmonėms padėti. Užtikrintas maksimalaus stabilumo ir augimo pakto lankstumas, tai yra labai svarbu, sudarytos galimybės maksimaliai ir lanksčiai naudoti Europos Sąjungos struktūrinius ir investicinius fondus. Tą Vyriausybė jau daro. Tai leidžia paprastesnėmis sąlygomis skirti Lietuvai beveik 1,5 mlrd. eurų šių fondų lėšų dėl neatidėliotinų veiksmų: pirmiausia, aišku, dėl tų veiksmų, kurie susiję su šia krize, tai yra sveikatos sistema, darbuotojų, darbo vietų apsauga ir verslas.

Taip pat Vyriausybė priėmė sprendimus, kad šalies verslą kuo greičiau pasiektų vadinamosios valstybės investicinės programos. Yra paspartintos priemonės už 1,2 mlrd. eurų vertės investicinėms programoms greitinant mokėjimus. Kaip minėjau, yra perskirstytos Europos Sąjungos ir investicijų lėšos sveikatos, užimtumo ir verslo sritims, taip pat spartinamas biudžeto lėšų naudojimas einamosioms išlaidoms. Panaudotos visos, pabrėžiu, Klimato kaitos, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, paspartinta daugiabučių namų renovacija. Tai yra nukreipiama į tuos sektorius, kurie net ir krizės sąlygomis, pandemijos ar epidemijos sąlygomis, gali darbuotis. Pirmiausia aš kalbu apie statybų sektorių, kelių tiesimo sektorių, daugiabučių renovaciją.

Iš viso ekonomikos skatinimo priemonių planui įgyvendinti kalbant apie energetiką ar klimato kaitą iki gegužės 1 dienos bus paskelbta kvietimų už daugiau kaip 70 mln. eurų. Tai yra vėlgi galimybės mūsų įmonėms, mūsų gyventojams išspręsti kelias problemas. Kalbant apie įmones – turėti pelną, pajamas, išsaugoti darbo vietas ir galiausiai sukurti tam tikras energetines efektyvumo priemones, kurios leis taupyti, kalbant tiek apie įmonių, savivaldybių, tiek gyventojų sąskaitas.

Kitame etape šiai priemonei dar skirta ir numatyta paskelbti kvietimų už 100 mln. eurų. Šios priemonės, kaip minėjau, skirtos atsinaujinančiai energetikai plėtoti savivaldybių pastatuose, transporte, gatvių apšvietimui modernizuoti, taip pat verslui skatinti sukuriant naujas darbo vietas ir esamoms išlaikyti. Vienas iš prioritetų yra atsinaujinanti energetika, nes tai leidžia, kaip minėjau, pasiekti keletą tikslų: nuo klimato kaitos, gamtos apsaugos iki tiesiog elementarių sąskaitų už energiją mažinimo.

Šį trečiadienį Vyriausybė svarstys atnaujintą mano minėtą ekonomikos priemonių skatinimo planą, kuriame numatyta papildomomis lėšomis spartinti, kaip jau minėjau, valstybių investicinius projektus. Dar, be tų, vadinamųjų atšildytų lėšų, kurios buvo užšaldytos kalbant apie klimato plėtrą, Kelių priežiūros programą, numatyta papildomai skirti daugiau negu 50 mln. eurų šioms programoms įgyvendinti. Taip pat tai susiję ir su kitais investiciniais projektais, kurie yra patvirtinti, atrinkti rangovai, numatyti įsigijimai, ir galima pradėti. Jau nekalbu apie statybos, remonto ir rekonstravimo darbus, bet ir apie informacinių technologijų projektus, kino industrijai skatinti ir panašiai. Taip pat 5 mln. eurų yra skiriama skaitmeninimo kultūros produktams ir viešosioms paslaugoms kurti, taip pat naujiems kultūros produktams ir paslaugoms kurti.

Dabar dėl situacijos. Karantinas, žmonių sveikata, gyvybė, verslas, ekonomika. Suprantame, kad turime rasti balansą, nes turime visi, matyt, norą, kad verslo sąlygos būtų švelninamos, kad galėtų iš tikrųjų įmonės dirbti, kad galėtų žmonės užsidirbti, galiausiai galėtų mokėti mokesčius ir taip toliau. Tačiau tie sprendimai, kurie priimami, negali būti nulemti rizikos, padidintos rizikos, kad mes turėtume po kažkiek laiko vėl grįžti į pradinę situaciją, nuo kurios pradėjome, – vėl nuo griežto karantino sąlygų paskelbimo. Todėl mes vadovaujamės ekspertų, ne politikų, bet ekspertų siūlymais. Galutinį sprendimą, be abejo, priimame politinį, nes tai yra mūsų apsisprendimas, tačiau įsiklausome. Manau, kad kol kas galime belsti į medį, kad tą balansą išlaikome.

Kreivė, kuria fiksuojama, bent jau pastarąsias porą savaičių ir daugiau yra plokščia, nedidėjanti. Mes turėjome per šį laikotarpį du šuolius, bet tai yra susiję su dviem labai konkrečiomis lokacijomis – židinių nustatymu Klaipėdoje ir Nemenčinėje.

Dar daugiau. Darant prevencinius patikrinimus, atsekant galimus kontaktus, mes einame prie modelio, kai, matyt, tokių židinių ateityje atlaisvinant suvaržymus, esamus šalyje, gali būti ir daugiau, bet mes jiems būsime pasiruošę neperkraudami, neperkaitindami sveikatos sistemos. Taip pat galėsime efektyviai valdyti vadinamąją miniepidemiją labai konkrečiame lokaliame taške.

Yra numatytas (apie tai jau buvo ir praeitą savaitę paskelbta) keturių etapų sąlygų švelninimo planas. Pirmas etapas yra įgyvendintas. Rytoj Vyriausybė priims sprendimus dėl antrojo etapo. Jeigu situacija ir tendencijos bus tokios, kokios dabar yra, bus trečias ir ketvirtas etapai. Aš tikiu, kad taip ir bus. Tikrai nesinorėtų grįžti atgal ir vėl kalbėti apie tas priemones, kurios buvo skaudžios, būtinos, bet neišvengiamos.

Taip pat apie planą, matyt, Ž. Vaičiūnas detaliau pakalbės. Aš tiktai noriu paminėti, kad artimiausiu metu tuo kitu etapu bus įgalintos kultūros įstaigų veiklos. Mes kalbame pirmiausia apie muziejus, pažintinius takus, bibliotekas. Taip pat dalis grožio paslaugų, viešojo maitinimo įstaigų lauke, specializuoti mokymai, tam tikros sporto paslaugos lauke.

Ir paskutinis etapas, aišku, tai irgi yra, matyt, skaudu, tai yra masiniai renginiai. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad mūsų iniciatyvūs žmonės, verslas randa sprendimus. Mes matome organizuotus ir kino teatrus, žiūrovams esant automobiliuose. Buvo ir šv. Mišios laikomos, ir planuojami koncertai. Svarbiausia, kad būtų laikomasi tų saugumo sąlygų, kurias nustato tiek Vyriausybė savo nutarime, tiek ir operacijų vadovas atskirais sprendimais dėl jau konkrečių renginių.

Apie situaciją darbo rinkoje, tai taip pat labai svarbu. Karantino metu kas penkta Lietuvos įmonė fiksavo ilgesnes ar trumpesnes prastovas. Jau pirmą karantino dieną 16 % darbdavių pranešė apie prastovas. Iki karantino paskelbimo registruotas nedarbo lygis šalyje vyravo tarp 9–9,5 %. Paskelbus karantiną, pirmą savaitę nedarbo lygis išliko stabilus, tačiau nuo antros savaitės jis augo vidutiniškai po 0,1 procentinio punkto kasdien ir šiandien pasiekė beveik 11,1 %. Registruotų bedarbių skaičius šiuo laikotarpiu išaugo apie 17 %. Tačiau yra kita galbūt didesnį nerimą kelianti tendencija, tai yra užsiregistravo žmonių, ieškančių naujo darbo, beveik 36 %. Tai reiškia, kad žmonių nebetenkina esamos darbo sąlygos ir jie galvoja apie galimybę pakeisti darbą.

Dėl nedarbingumo. Nuo karantino pradžios išduota daugiau negu 0,5 mln. nedarbingumo pažymėjimų, daugiau nei 200 tūkst. iš jų yra dėl epidemijos. Lyginant su analogišku praeitų metų laikotarpiu, šis skaičius išaugo du kartus.

Kaip minėjau, balansas priėmimo ir atleidimo. Jeigu karantino paskelbimo metu buvo įdarbinta 9 tūkst. daugiau darbuotojų, negu atleista, tai dabar per likusias kovo savaites jau buvo skirtumas minus 2 tūkst., aišku, atleistų darbuotojų naudai. Dabar, matyt, turėsime apie 5 tūkst.

Dar noriu priminti tam tikras datas, akcentuoti iš tikrųjų kreiptis dėl skiriamos pagalbos. Dalinis kompensavimas galioja nuo balandžio 4 dienos, sąskaitų apmokėjimas – nuo balandžio 11 dienos, paskolos labiausiai paveiktoms įmonėms – nuo balandžio 17 dienos. Artimiausiu metu, kaip minėjau, fondas stambiam ir vidutiniam verslui, palūkanų kompensavimas transporto sektoriuje. Galbūt Vyriausybė apsispręs dėl modelio, kalbant apie pagalbos teikimą nuomos sektoriuje. Kokie sprendimai bus Vyriausybės rytoj, dar šiandien sunku pasakyti.

Aš galbūt tiek tokios bendros informacijos. Detaliau apie kiekvieną kuruojamą sritį pasiruošę kalbėti dar trys ministrai.

Finansų ministro Viliaus Šapokos pranešimas

Gerbiami kolegos, pradėsiu nuo trumpos Lietuvos ekonomikos apžvalgos tam, kad matytume bendrą kontekstą. Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2020 metais, jo nuosmukio gylis priklausys ne tik nuo viruso suvaldymo situacijos tiek Lietuvoje, tiek ES, bet ir nuo ekonominį aktyvumą ribojančių priemonių mūsų šalyje taikymo trukmės ir, žinoma, nuo ekonominės padėties mūsų eksporto rinkose. Laikydamiesi prielaidos, kad viruso plitimas bus suvaldytas pirmąjį pusmetį, po kurio ekonominis aktyvumas turėtų laipsniškai atsigauti, numatome, kad ekonomika gali smukti daugiau nei 7 %. Jeigu viruso plėtra nebus suvaldyta, neatmestina rizika, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas gali smukti gerokai daugiau.

Duomenys už pirmus šių metų mėnesius rodo lėtėjantį ekonomikos aktyvumą ir prastėjančius tiek verslo, tiek vartotojų lūkesčius. Taigi atitinkamai makroekonominė logika diktuoja, kad turime skatinti ekonomiką.

Kokį poveikį esama situacija turi pajamų surinkimui? Labai trumpai. Pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6 % daugiau negu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, tačiau gauta 1,6 % mažiau, negu prognozuota. Atrodo, iš pirmo žvilgsnio tas atsilikimas nedidelis, tačiau jis tikrai neatspindi sparčiai besikeičiančios situacijos. Visai kitą situaciją mes galime matyti iš kovo mėnesio duomenų. Pavyzdys – kovo mėnesio valstybės biudžeto pajamos buvo beveik 100 mln. eurų arba beveik 14 % mažesnės, negu planuota.

Nepaisant to, kad dauguma mokesčių buvo mokami už viruso padarinių dar nepaveikto vasario mėnesio rezultatus, dalis įmonių susidūrė su likvidumo problemomis jau kovo mėnesį. Nuo viruso nukentėjusioms įmonėms suteikta galimybė nuo šių metų kovo 16 dienos iki ekstremalios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos atidėti mokesčių mokėjimą. Šia galimybe aktyviai yra naudojamasi.

Dabar daug yra diskusijų ir spekuliacijų lyginant šią ir prieš dešimtmetį buvusią situaciją. Taigi noriu pabrėžti, kokie yra esminiai skirtumai. Situacija tikrai gerokai skiriasi nuo tos, kurią turėjome prieš dešimtmetį. Pagrindinė 2009 metų priežastis buvo finansų rinkų nuosmukis, o ši krizė kyla dėl pandemijos, tai visų pirma sveikatos apsaugos, o tik tuomet ekonominė krizė. Prieš sukeltą krizę nebuvo jokių makroekonominių disbalansų bei nebuvo burbulų, kaip prieš dešimtmetį, taip pat, jeigu pavyks atitinkamai suvaldyti pandemijos plitimą, ekonomikos atsigavimas gali būti daug greitesnis negu prieš dešimtmetį po krizės. Ne mažiau svarbi ir Lietuvos padėtis, buvusi iki pandemijos. Finansai buvo valdomi tikrai atsakingai, sukaupti rezervai, kaip premjeras minėjo, aukščiausias iki šiol ilgalaikio skolinimosi reitingas, subalansuotas augimas, tvari fiskalinė politika. Taigi esame žymiai geriau pasiruošę.

Kokios pagrindinės Europos Sąjungos lygmens priemonės yra pritaikytos? Yra užtikrintas maksimalus Stabilumo ir augimo pakto lankstumas, suspenduojamas fiskalinių taisyklių taikymas, sudarytos galimybės maksimaliai lanksčiai panaudoti ES struktūrinius ir investicinius fondus. Siūloma neriboti lėšų pervedimo tarp fondų, netaikyti teminės koncentracijos ir nacionalinio bendrojo finansavimo reikalavimų. Tai leidžia supaprastintomis sąlygomis sukreipti Lietuvai šioje daugiametėje finansinėje programoje dar likusius 1,5 mlrd. eurų šių fondų lėšų neatidėliotiniems veiksmams, sveikatos sistemai, užimtumui ir verslui. Euro zonos finansų ministrai balandžio 9 dieną sutarė dėl esminių papildomų finansinių instrumentų, kurie sustiprintų ekonominį atsaką. Tai visų pirma Europos stabilumo mechanizmo aktyvavimas. Europos stabilumo mechanizmo kredito linija bus prieinama visoms euro zonos šalims ir galės sudaryti iki 2 % šalies bendrojo vidaus produkto. Lietuvai tai reiškia galimybę pasiskolinti iki 1 mlrd. eurų. Šiuo metu rengiami būtini techniniai dokumentai siekiant šią kredito liniją Europos Sąjungos mastu aktyvuoti artimiausiu metu. Europos investicijų bankas siūlo įsteigti ir tam yra pritarta 25 mlrd. eurų vertės Europos garantijų fondą, kuris leistų mobilizuoti 200 mlrd. eurų finansinę paramą įmonėms. Didžioji dalis finansavimo įmones pasiektų per nacionalines skatinamąsias institucijas, tokias kaip Lietuvoje „Invega“. Siekiama, kad fondas jau pradėtų veikti nuo gegužės mėnesio pradžios.

Trečia pagrindinė priemonė – tai papildomas finansavimas nacionalinėms laikino nedarbo schemoms, panašiai kaip Lietuvoje prastovų subsidijavimas. Finansavimas bus teikiamas paskolų forma, jo bendra apimtis ES mastu sudarys iki 100 mlrd. eurų. Taip siekiama užtikrinti, kad darbuotojai ir savarankiškai dirbantieji būtų apsaugoti nuo nedarbo ir staigaus pajamų praradimo. Taip pat numatyta, kad dalis šitų lėšų būtų skirta ir tam tikroms sveikatos apsaugos priemonėms. Atitinkamus ES teisės aktus bus siekiama priimti Europos Sąjungos mastu skubos tvarka.

Į vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvą yra nukreipta kita priemonė. Finansų ministrai sutarė pradėti darbą dėl Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo strategijos ir gaivinimo fondo – Recovery Fund – kūrimo. Fondas būtų laikinas ir tikslinis, padėsiantis atsigauti Europos Sąjungos ekonomikai po krizės. Europos Vadovų Taryba turėtų pateikti gaires dėl šio fondo finansavimo struktūros ir, žinoma, santykio su kita Europos Sąjungos daugiamete finansine programa.

Situacija nėra eilinė, kaip premjeras minėjo, ji sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, pasaulio ekonomika šiais metais smuks 3 %, euro zonoje – 7,5 %, todėl tikrai turime susitelkti ir skirti dėmesį paveikioms priemonėms.

Nekartosiu, ką minėjo premjeras, bet pabrėšiu keletą dalykų.

Priemonių planas buvo sukonstruotas iš penkių pagrindinių dalių. Visų pirma užtikrinti išteklius, kurių reikia sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemoms efektyviai veikti. Finansų ministerija išteklius suteikė. Reaguojama per 24 valandas. Kalbant statistiškai, apsaugos priemonėms, medicinos įrangai ir kitoms sritims jau yra skirta virš 114 mln. eurų. Antra sritis – padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas. Visi reikiami ištekliai suteikiami nedelsiant, per 24 valandas. Trečia. Padėti verslui išsaugoti likvidumą. Visus reikiamus išteklius „Invegai“, Žemės ūkio paskolų garantijų fondui ir kitoms institucijoms suteikiame.

Labai svarbi papildoma priemonė, kuri verslui suteiks daugiau laiko ieškoti sprendimų, jų paieškai ir iš tikrųjų išvengti staigių bankrotų, ko labiausiai dabar yra baiminamasi, tai šiandien ryte kaip tik šioje salėje pristačiau nemokumo proceso suspendavimo įstatymo projektą. Tikrai kviečiu jį palaikyti. Tam, kad įmonės sugebėtų išgyventi, kol maksimaliai greitai įsisuks visi paramos mechanizmai.

Ketvirta – skatinti ekonomiką. Šiuo metu Finansų ministerija rengia ne tik vidutinės trukmės, bet ir ilgalaikį planą, ekonomikos transformavimo planą, nukreiptą į keturias pagrindines sritis, tai yra į ateities infrastruktūros parengimą, į gyventojų kvalifikacijos kėlimą, į žaliąją energetiką ir skaitmenizavimą. Tai yra keturios sritys. Tikrai parengę projektą kreipsimės į jus, kad pasidalintume idėjomis.

Kalbant apie savivaldybes, premjeras jau minėjo, buvo priimtas skubus sprendimas, siekiant užtikrinti savivaldybių biudžetus tokius, kokie jie buvo priimti, kad gyvenimas vyktų daugiau mažiau taip, kaip buvo planuota. Taip pat buvo numatyta papildoma galimybė skolintis nepažeidžiant Fiskalinės drausmės įstatymo.

Ir penkta – užtikrinti valstybės iždo likvidumą. Seimas suteikė Vyriausybei teisę papildomai skolintis 5 mlrd. eurų ir daugiau, jei to prireiktų. Taip trumpai apie situaciją šioje srityje.

Šiuo metu jau esame vidaus rinkoje aukciono būdu išleidę daugiau nei 700 mln. eurų vertės obligacijų, sudaryta 1,5 mlrd. eurų vertės sutarčių su tarptautinėmis organizacijomis. Tikrai nepasakysiu konkrečios datos, kada išeisime į euroobligacijų rinkas, tačiau tai yra dienų klausimas. Esame pasirengę ir, tikiuosi, tas platinimas bus sėkmingas. Trumpai tiek.

Energetikos ministro, laikinai einančio ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimanto Vaičiūno pranešimas

Gerbiamieji Seimo nariai, aš savo pristatyme detalizuosiu šiek tiek tuos principus, kuriuos jau pristatė premjeras, kalbėdamas apie dvi temas. Pirmoji tema yra apie finansines priemones verslui ir antroji – apie karantino švelninimo etapus.

Kalbant apie finansines priemones verslui, būtent apie „Invegos“ priemones, kaip ir minėta, yra disponuojama 1,3 mlrd. eurų suma. Didžiausia dalis yra skiriama garantijoms ir paskoloms, taip pat dar numatyta papildomai 100 mln. eurų būtent nuomai kompensuoti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Šis finansavimo portfelis buvo padidintas faktiškai tris kartus būtent dėl šios krizės. Kalbėdamas apie konkrečias priemones, siūlyčiau atkreipti dėmesį į skaidres, tai yra būtent tos priemonės, iš viso yra 11 priemonių. Penkios, kaip ir buvo minėta, sukurtos visiškai naujos priemonės, skirtos šioje kovoje būtent padėti verslui. Penkios priemonės yra visiškai suderintos su Europos Komisija. Dvi iš jų yra būtent dėl subsidijų nuomai ir, kaip premjeras minėjo, dėl pagalbos Verslo fondui, šiuo metu vyksta šių priemonių derinimas.

Svarbu pabrėžti, kad kas savaitę, faktiškai nuo kovo pabaigos, nuo kovo 25 dienos buvo adaptuotos kai kurios iš priemonių, kas savaitę buvo paleidžiama bent po vieną naują priemonę verslui. Ir šios priemonės, be abejo… Pirmiausia svarbu pažymėti, kad šios priemonės yra skirtos įmonėms, kurios patiria sunkumų dėl koronaviruso, nes tai tikrai nėra priemonės, kurios yra skirtos padėti įmonėms, kurios, pavyzdžiui, 2019 metų pabaigoje jau buvo susidūrusios su finansiniais sunkumais. Tokių galimybių mes neturėtume ir dėl Europos Sąjungos teisės apribojimų.

Svarbu pažymėti, kad visos šios priemonės, kurios yra skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, jau yra startavusios. Čia būtent akcentuočiau tiek palūkanų kompensavimą, kuris startavo balandžio pradžioje, tiek apmokėtinų sąskaitų paskolas, tiek paskolas labiausiai paveiktoms įmonėms. Šios priemonės yra startavusios ir jos sėkmingai veikia.

Antras dalykas, tai yra vidutinėms ir didelėms įmonėms skirtos priemonės, tai yra būtent procentinės garantijos. Jos yra suderintos su Europos Komisija, šiuo metu yra pasirašinėjamos sutartys su bankais ir jas pasirašius iš karto bus duotas startas, kad tie išmokėjimai galėtų pajudėti. Taip pat svarbu pasakyti, kad iš mokėjimų, kurie šiuo metu vyksta, kaip matote, visos priemonės faktiškai startavo, išskyrus tas dvi priemones, kurios yra arba baigiamos derinti su Europos Komisija, arba pasirašomos sutartys su finansiniais tarpininkais. Atkreipčiau dėmesį į patį faktą, kad nuo balandžio 1 dienos, kai startavo esminės priemonės, iki šios dienos yra išmokėta įmonėms 29 mln. eurų, ir būtent mokama pirmiausia smulkioms ir mažoms įmonėms. Pati suma, be abejo, nėra didelė, bet įmonių skaičius, kurios buvo paremtos, yra gana įspūdingas. Kalbėdamas apie pačias sumas, pastebėčiau, kad, pavyzdžiui, penktadienį buvo 21 mln., vakar buvo 29 mln., kitaip sakant, per vieną darbą dieną verslą pasiekė maždaug 8 mln. eurų. Tai, be abejo, priklauso nuo paraiškų iš paties verslo.

Pačios populiariausios yra trys priemonės, tai yra būtent tos, kurios taikomos smulkiam ir vidutiniam verslui. Kaip ir minėjau, palūkanų kompensavimas beveik 13 mln. eurų, tai yra pusė sumos, kuri buvo suplanuota, jau yra išmokama. Taip pat labai populiari priemonė yra apmokėtinų sąskaitų paskolos. Tai reiškia, kad įmonė, kuri išrašo sąskaitą kitai įmonei, o ta kita įmonė negali apmokėti dėl dabartinės situacijos, tiesiog valstybė tą sąskaitą apmoka ir ji įskaitoma kaip paskola. Sąlygos yra tikrai geros – nuo 12 iki 26 mėnesių tokia paskola gali būti suteikiama iki 100 tūkst. eurų sąskaitai ir palūkanos yra 0,19 %. Faktiškai tai simbolinės palūkanos. Kaip matote iš grafiko, šimtai įmonių, kiekvieną dieną yra šimtai sąskaitų pateikiama ir milijonai yra apmokama. Šiame grafike nėra pateikiama statistika, bet paminėčiau lengvatinių paskolų priemonę, kuri startavo penktadienį. Šiandien lengvatinių paskolų… Vakar buvo 2,5 mln. išmokėta, šiandien išmokėti 3 mln., šita priemonė sėkmingai juda ir dar pabrėžčiau patį faktą, kad lengvatinės paskolos reiškia, kad palūkanos yra 0,1 %. Tai vėl simbolinės palūkanos ir čia pirmiausia orientuojamasi į smulkų ir vidutinį verslą.

Taip pat veikia ir kiti finansiniai instrumentai, kurie nebuvo pritaikyti šiai situacijai, bet akivaizdu, kad paskolų portfelis ir jo paklausa yra žymiai išaugusi ir šiandien „Invega“ yra išdavusi kai kurių paskolų per keletą mėnesių tiek pat, kiek, pavyzdžiui, per visus 2019 metus.

Dėl karantino sąlygų švelninimo premjeras pristatė pačius principus, aš šiek tiek detaliau dėl pačių sektorių. Pirmasis etapas, kaip jau minėta, buvo prekyba ne maisto prekėmis tose parduotuvėse, kurios turi atskirą įėjimą iš išorės, tiek paslaugų sektorius su tam tikrais apribojimais ten, kur yra mažo ir trumpo socialinio kontakto paslaugos. Dabar yra antrasis, trečiasis ir ketvirtasis etapai. Svarbu pabrėžti, kad šie etapai yra sąlyginiai ir jie paleidžiami tokiu atveju, jeigu yra stebima epidemiologinė situacija ir ji yra stabili. Tai antrasis etapas visa apimtimi ar iš dalies galėtų būtų pradėtas po dviejų savaičių nuo pirmojo arba, kitaip tariant, savaitė nuo šiandien. Vyriausybė apie tai diskutuos rytoj ir bus priimti tam tikri sprendimai, bet preliminariai pagal tą planą, kuris buvo patvirtintas praeitą savaitę Vyriausybės posėdyje, tai yra būtent sporto ir laisvalaikio veikla atvirose erdvėse lauke, taip pat grožio paslaugos ribota apimtimi, viešojo maitinimo paslaugos lauke, transporto priemonių valdymo vertinimo egzaminai ir kultūros įstaigų veikla, be abejo, ribotos apimties ir laikantis visų nustatytų reikalavimų.

Trečiasis etapas yra siejamas su karantino atšaukimu. Iš esmės tai yra platesnės socialinės aprėpties paslaugos, tai yra tiek sveikatos paslaugos, tiek viešojo maitinimo įstaigos, prekybos ir pramogų centrai, be abejo, ribojant įėjimą ir klientų srautą, lopšeliai-darželiai, neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių dienos užimtumo centrai.

Na ir ketvirtasis etapas yra būtent tas etapas, kuris yra pokarantininis etapas. Netgi po karantino atšaukimo akivaizdu, kad tam tikri renginiai, masiniai renginiai, dar negalės būti organizuojami, todėl dėl jų turės būti atskira tvarka. Tai tiek būtų trumpai dėl pačių etapų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pranešimas

Gerbiami Seimo nariai, aš trumpai pristatysiu situaciją užimtumo srityje, taip pat kaip sekasi įgyvendinti tas priemones, kurios numatytos ekonomikos skatinimo plane.

Taigi, užimtumo situacija keičiasi, kaip žinote, į neigiamą pusę. Iki kovo 16 dienos, kaip ir premjeras minėjo, per pirmą kovo pusę priėmimo skaičius buvo 9 tūkst. didesnis negu atleidimo, vien per kovo pirmąją pusę, tuo tarpu nuo kovo 16 dienos skaičiai pradėjo kristi ir įgauti neigiamas tendencijas. Užimtumo tarnyboje nuo kovo 16 dienos, nuo karantino pradžios, registruotas nedarbas išaugo iki 11,1 % nuo 9,3 %. Tai yra registravosi daugiau, apie 30 tūkst. bedarbių papildomai ir pasiekė 190 tūkst. skaičių.

Kitas skaičius, kuris taip pat kelia didžiulį nerimą, tai yra tų, kurie ieškosi darbo. Tai yra apie 265 tūkst. asmenų, kurie šiuo metu per Užimtumo tarnybą ieškosi darbo. Tai rodo, kad apie 70 tūkst. potencialiai yra darbo rinkoje, bet dairosi į kitas darbo galimybes.

Jeigu žiūrime ne Užimtumo tarnybos, bet „Sodros“ statistiką ir lyginame skaičių žmonių, priimtų ir atleistų iš samdomo darbo, tai skirtumas yra apie 12 tūkst. Tai yra kur kas mažesni skaičiai, negu registruojasi Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnybos paslaugomis pradeda naudotis daugiau savarankiškai dirbančių asmenų ir taip pat tų, kurie buvo bedarbiai, bet neturėjo ryšių su Užimtumo tarnyba. Vadinasi, vis daugiau į ją atsiremiama, tai yra gerai, nes per ją galima gauti įvairiausios valstybės pagalbos įsidarbinant, taip pat ir bazines pajamas, jeigu atitinka sąlygos.

Trumpai apie tas priemones, kurios yra taikomos šiuo metu, šituo sudėtingu užimtumo sektoriui laikotarpiu. Kaip ir minėjau, bendra išeiga, jeigu taip žiūrint, minus 12 tūkst., nuo kovo 16 dienos yra atleista žmonių. Turint galvoje, kad tose priemonėse, kurias Užimtumo tarnyba įgyvendina kartu su „Sodra“, tai yra prastovų subsidijų sistema, ten yra užregistruota dėl subsidijų dėl 55 tūkst. asmenų. Kaip premjeras minėjo, skaičiai, kuriuos turi Valstybinė darbo inspekcija, kai įmonės prašo prastovų, yra kur kas didesni. Savarankiškai dirbančių asmenų subsidija, kurios dydis 257 eurai, irgi apie 55 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų užsiregistravo ir virš 50 tūkst. jau yra išmokėta. Nedarbo išmokos ir mokymosi stipendijos bedarbiams nuo kovo 16 dienos liečia apie 2 tūkst. asmenų.

Taip pat labai smarkiai naudojama priemonė, tai yra sodrinė priemonė. Mes, kaip žinote, esame išplėtę teisę gauti ligos išmoką tiems, kurie prižiūri švietimo įstaigose, socialinės priežiūros ir užimtumo centruose nedirbančius, nesimokančius, nedalyvaujančius dienos veiklose asmenis, vaikus, jiems skiriama ligos išmoka. Tai tokių asmenų, kurie prižiūri asmenis, yra panašiai 50 tūkst. ir apie 10 tūkst. tų, kurie naudojasi saviizoliacijos režimu. Turbūt įdomu, kiek pasinaudojo didesne ligos išmoka tie, kuriems priklauso, kurie dirbo židiniuose ir turi teisę į 100 % ligos išmoką, tai yra apie 300 asmenų, tai daugiausia medikai ir kiti, kurie užsikrėtė dirbdami židiniuose.

Dėl priemonių panaudojimo tempo. Kaip minėjau, šiuo metu ligos išmoką gauna apie 60 tūkst. asmenų ir ji naudojama nuo pat pirmos dienos, kai priimtas įstatymas. Savarankiškai dirbančių asmenų išmokos paleistos iš karto kitą dieną, kai buvo pasirašytas įstatymas. Jeigu balandžio 9 dieną buvo pasirašytas Prezidento įstatymas, jau balandžio 10 dieną pirmieji asmenys gavo savarankiškas išmokas – 257 eurus, ir nuo to laiko faktiškai einama dienos ar kelių dienų atsilikimu.

Kalbant apie subsidijas verslui, iš tiesų čia yra užsivėlinimas. Šiuo metu jau yra mokamos išmokos, subsidijos, tačiau, kaip ir premjeras minėjo, rankiniu būdu. Pradėta mokėti savaitė po to, kai buvo priimtas įstatymas, praėjusį ketvirtadienį pirmosios įmonės jau gavo subsidijas. Dabar ir toliau yra vedama. Kadangi darbas yra labai sudėtingas – reikia suderinti tris sistemas, „Sodros“, užimtumo, bankų, taip pat ir struktūrinių lėšų reikalavimus, tas automatizavimo procesas yra užstrigęs. Praėjusią savaitę mes turėjome automatinius sprendimus, tačiau, deja, patys sprendimai rodo daug klaidų, todėl negalime paleisti automatinių išmokų. Užimtumo tarnyba mane patikino, kad ketvirtadienį paleis masinį išmokėjimą ir subsidijos pasieks darbuotojus.

Reikia pasakyti, kad darbdaviui nėra privaloma išmokėti darbo užmokestį už prastovą. Jis tai gali padaryti gavęs subsidijas, neprivaloma, kad išmokos būtų išmokėtos ir tiktai faktą mes dengtume. Ne, mes dengiame planą, o paskui gali įvykti faktas. Tai svarbu pabrėžti.

Gal būtų tiek. Kiek yra planuojama lėšų, daugiau ar mažiau žinote, nes įstatymus nešėme ir pristatėme. Būtų tiek.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]