Seimas svarstys siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo

2020 m. balandžio 30 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas svarstys siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 16 d. dekreto „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ 1 straipsnis ir Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymui“.

„Respublikos Prezidentas kreipėsi dekretu, kuriuo buvo teikiamas nutarimas, kuriame tiesiog vienu sakiniu buvo suformuluota atleisti S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Gali būti, kad vis dėlto pasirenkant tokią formuluotę, kokios anksčiau nesirinkdavo nė vienas Lietuvos Respublikos vadovas, buvo nesilaikyta Teismų įstatymo 81 ir 90 straipsnių reikalavimų, kurie numato, kad žmogus gali būti atleidžiamas iš teisėjo pareigų ir kartu skyriaus vadovo pareigų tik tuomet, kai jis yra paskirtas į kitas pareigas“, – pristatydama nutarimo projektą Nr. XIIIP-4769 sakė viena jo iniciatorių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Komiteto vadovė pažymėjo, kad toks dekretas, kur atleidimas ir paskyrimas į pareigas buvo suformuluotas vienu sakiniu, galėjo sudaryti prielaidas ir pažeisti konstitucinę teisėjų ir teismų nepriklausomumo principą, nepaisė vieno esminių konstitucinės, teisinės valstybės principo elementų – tai yra teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo. Taip pat nesilaikyta konstitucinio atsakingo valdymo principo, suponuojančio, kad vis dėlto visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijoje numatytas pareigas.

Pasak A. Širinskienės, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neturėjo jokios kitos galimybės, tiktai pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas koreguoti minėtą dekretą ir vieno sakinio formuluotę išskaidyti į du straipsnius: „Konstitucija nesuteikia teismui dekreto iniciatyvos teisės ir kito dekreto mes negalėjome suformuluoti. Kaip žinote, viskas baigėsi Seimo balsavimu ir ta apmaudžia padėtimi, kurią mes turime.“

Kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciatorių įsitikinimu, tokiu būdu įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam Konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.

Seimui pateiktu nutarimo projektu siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti tiek Respublikos Prezidento dekreto teisėtumą ir atitikimą Konstitucijos principams, tiek ir Seimo nutarimo atitiktį Konstitucijai.

Nutarimo projektui Nr. XIIIP-4769 po pateikimo pritarė 88, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė vienas Seimo narys. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti gegužės 5 d.

Balandžio 21 d. slaptu balsavimu dėl pirmojo nutarimo straipsnio Seimas pritarė Sigitos Rudėnaitės atleidimui iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų (balsavimo rezultatai: už 68, prieš 34, susilaikė 17). Antruoju slaptu balsavimu Seimas nepritarė nutarimo 2 straipsniui, kuris numatė Sigitos Rudėnaitės paskyrimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke (balsavimo rezultatai: už 52, prieš 46, susilaikė 23, sugadinti biuleteniai 5).

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]