Seimas pagerbė pirmųjų masinių trėmimų ir žudynių aukų atminimą

2020 m. birželio 16 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo posėdyje įvyko minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Iškart po jo parlamentas priėmė Seimo rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos sovietų okupacijos 1940 m. ir jos pasekmių (apie tai plačiau skaitykite čia).

Minėjime kalbas sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir tremtyje gimęs Seimo narys Julius Sabatauskas.

Pradėdamas minėjimą Seimo Pirmininkas V. Pranckietis kalbėjo, kad prieš 50 metų, 1970 m. minint Steigiamojo Seimo pusamžį, likę gyvi ir išeivijoje aktyviai veikę parlamentarizmo kūrėjai kreipėsi į viso pasaulio vyriausybes ir parlamentus, prašydami laikyti neteisėtu 1939 m. rugpjūčio 23 dieną pasirašytą Molotovo–Ribentropo sąmokslą, kurio pagrindu buvo naikinamos valstybės ir tautos. „1989 m. šio susitarimo neteisėtumą pripažino ir pati Sovietų Sąjunga, tačiau šiandien bandoma tokius sprendimus revizuoti. Mes turime pareigą neleisti pripažinti tokios revizionistinės ir revanšistinės politikos. Būkime verti savo pirmtakų, kad gedulas dėl okupacijos ir genocido aukų visada išliktų motyvacija ir viltimi tęsti“, – pabrėžė Seimo vadovas.

Kaip pažymėjo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas A. Gumuliauskas, šiandien, minėdami tragiškų mūsų valstybei birželio 15 d. įvykių 80-ąsias  metines, nesiekiame keršto, neapykantos, nenorime kam nors primesti kolektyvinės atsakomybės, būdingos tik totalitarinių režimų teisei. „Tačiau neturime teisės pamiršti tragiškų modernios Lietuvos istorijos faktų, nes privalome žinią apie juos perduoti ateities kartoms, kad šios žinotų bei vertintų Nepriklausomybės praradimo ir atgavimo žmogiškąją vertę“, – akcentavo A. Gumuliauskas.

Jis priminė, kad okupantai, naikindami lietuvių tautą, veikė dviem kryptimis. „Pirma – iš karto areštuoti aktyviąją tautos dalį, tučtuojau tardyti ir nevilkinant likviduoti. Tai buvo padaryta dar 1940 metų liepą, nespėjus nė išrinkti „liaudies seimo“, tebegaliojant Lietuvos Konstitucijai. Visuomenės elito atstovai buvo areštuoti, apkaltinti pagal SSRS baudžiamąjį kodeksą. Dauguma jų dingo. Kita kryptis – masiniai suėmimai ir deportacijos. Tam reikėjo jau didesnio pasirengimo ir daugiau laiko. Tad jau 1940 metais pradėta sudarinėti sąrašus žmonių, kurie turėjo būti areštuoti ir ištremti. Ši plano dalis masiškai pradėta realizuoti 1941 m. birželio 14 d. Okupacija pareikalavo šimtų tūkstančių niekuo nekaltų žmonių aukų, kančių ir sulaužytų niekuo nekaltų žmonių likimų“, – sakė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovas.

Savo kalboje Seimo narys J. Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad nors šiandien mes gyvename demokratinėje, laisvų žmonių respublikoje, tačiau pagundų ir iniciatyvų apriboti dalies žmonių teises ir laisves nestinga. „Bet nepalūžkime ir nepasiduokime pagundoms apriboti demokratiją, parlamentarizmą ar žmogaus teises net ir matant tokias pastangas kitose šalyse ar net „laisvės bastionais“ vadintose demokratijose. Prisiminkime savo žmonių istoriją ir būkime ne tik budrūs, bet ir solidarūs bei teisingesni vieni kitiems“, – linkėjo tremtyje gimęs parlamentaras.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Visas pranešėjų kalbas galima rasti čia:

Viktoro Pranckiečio kalba

Arūno Gumuliausko kalba

Juliaus Sabatausko kalba

Minėjimo akimirkos – Seimo „Flickr“ paskyroje

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]