Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen: „Ne už kalnų tas laikas, kai šaliai ims vadovauti jau gimę valstybingumą atkūrusioje Lietuvoje“

2021 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje:

Mielieji, rengdamiesi iškilmingai paminėti Sausio 13-osios trisdešimtmetį manėme, kad jis bus išskirtinis, tačiau tikrai nesitikėjome, kad būtent toks. Šventės, atmintinos dienos, ypač tokios kaip Laisvės gynėjų diena, yra visuomenės susitelkimo ir valstybės tvirtinimo laikas. Jos suteikia išskirtinę galimybę prisiliesti prie tų jausmų, pastangų, apsisprendimų bei žmonių, kurių dėka dabar esame laisvi, turime savo valstybę.

Tačiau tai ne vien susitikimas su istorija, tai ir žmonių susiėjimas, bendravimas. Tų, kurie kaip betarpiški liudininkai turi ką prisiminti, gali pasidalyti, perduoti, ir tų, kurie nori išgirsti, įsisąmoninti ir tapti istorijos nešėjais. Taip formuojasi socialinė atmintis, užtikrinanti kultūrinę tradiciją, istorinio laiko tąsą. Taip atsiranda vertybės, iš kurių gimsta ir valstybė, poreikis ją ginti ir ja rūpintis.

Šiemet to bendravimo ir tos tiesioginės perdavos žymia dalimi esame netekę. Gyvename su griežtais socialinio gyvenimo apribojimais, kuriems turime paklusti. Paradoksalu, tačiau ši aplinkybė, manyčiau, tam tikra prasme sugrąžina mums ano laikmečio dvasią.

Kai 1991-ųjų sausį buvo padaryta paskutinė imperinė pastanga sustabdyti laisvėjimo procesą, man buvo septyneri metai. Maždaug pusei šiandienos Vyriausybės narių buvo tiek pat ar mažiau. Ne už kalnų tas laikas, kai šaliai ims vadovauti jau gimę valstybingumą atkūrusioje Lietuvoje. Tai karta, kuri turi gyvenimo laisvėje patirties, tačiau dėl suprantamų objektyvių priežasčių stokoja kovos už laisvę patirties. Šiai kartai laisvė yra duotybė, ji – akivaizdus socialinio gyvenimo atributas.

Tačiau atidžiau pažvelgus laisvė niekada nėra akivaizdus dalykas. Ji reikalauja nuolatinių pastangų, tiek vidinių, tiek išorinių. Jos privalumais galima naudotis nesusimąstant, tačiau vis dėlto niekada negalima pamesti supratimo, kokios yra tos laisvės garantijos, iš kur jos kyla. Sausio 13-osios patirtis mums aiškiai sako, iš kur tos garantijos atsiranda. Jos kyla iš tos visuomenės dalies, tų jos narių, kurie yra pasirengę nesusimąstydami aukoti savo gerovę ar net savo trapias gyvybes. Pasiaukoti, kad visi mes galėtume naudotis laisvės privalumais, kartais netgi nesusimąstydami.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Istorijos ratas pasisuko, mes vėl gyvename grėsmės akivaizdoje. Ir vėlei pirmose gretose – medikai, dedantys titaniškas pastangas. Vėl – savanoriai, aukojantys savo jėgas ir laiką. Ir vėl tenka priimti sprendimus, nuo kurių priklauso ne tik sveikata, bet ir gyvybės. Tačiau šįkart suvaržymai nėra svetimi, mums primesti, jie yra mūsų pačių prisiimti siekiant sustabdyti pandemiją, išgelbėti kuo daugiau gyvybių. Tai esminis skirtumas, rodantis, kad esame laisvi ir kurti taisykles, ir jų laikytis. O tai ir yra gyvenimas laisvoje valstybėje.

Taip, apribojimai keičia mūsų gyvenimą – tiek kasdienį, tiek šventinį. Jie įveda nuotolį, suvaržo bendravimą. Tačiau kartu bet kokie apribojimai verčia stabtelėti, susimąstyti. Jie sukuria galimybes įsigilinti, geriau įsižiūrėti, įsiklausyti. Kas mums šiandien Sausio 13-oji? Kokias vertybes ji išgrynino, kokias galias subrandino? Kaip tas Sausio 13-osios impulsas veikia šiandienos pastangas ir apsisprendimus? Tokie įsižiūrėjimai leidžia atpažinti vertybes, padeda tapti atsparesniems. Įsigilinę kiekvienas atskirai pajusime, kad esame kartu.

Su Laisvės gynėjų diena jus.