Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininko Kęstučio Vilkausko pranešimas: „Dalyvaujamojo biudžeto priemonė atveria naujas galimybes aktyvesniam pilietiniam dalyvavimui“

2021 m. gegužės 24 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Gegužės 19 d. Seimo laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės septintajame posėdyje (vykusiame nuotoliniu būdu) diskutuota tema „Dalyvaujamasis biudžetas: iššūkiai ir geroji praktika“. Ši tema sulaukė didelio susidomėjimo: diskutavo ir (ar) posėdžio klausėsi daugiau nei 70 dalyvių, įskaitant Seimo narius, savivaldybių merus, savivaldybių administracijų direktorius ar jų pavaduotojus, seniūnus, bendruomeninių organizacijų lyderius.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

 

Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė informavo, kad Vidaus reikalų ministerija kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir „Transparency International“ Lietuvos skyriumi imasi lyderystės šioje srityje ir vykdys aktyvią veiklą, įgyvendinant dalyvaujamojo biudžeto priemonę savivaldybių praktikoje: užsiims žinių apie šią pilietinio dalyvavimo skatinimo priemonę bei gerųjų pavyzdžių ją įgyvendinant sklaida, ieškos galimybių sukurti metodinio pobūdžio priemonę, dės pastangas, kad šiai priemonei įgyvendinti būtų skirtas papildomas finansavimas iš valstybės biudžeto. „Dalyvaujamasis biudžetas – tai demokratinis įrankis gyventojams paprastomis formomis ir natūraliai įsitraukti į vietos reikalų sprendimą. Tai įrankis ne tik vietos gyventojams, bet ir savivaldybei vykdant savo funkcijas, geriau įsiklausant į gyventojų poreikius“, – teigė D. Masaitienė.

Posėdžio metu buvo pristatytos Vilniaus miesto savivaldybės, Klaipėdos rajono savivaldybės ir Alytaus miesto savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimo geroji patirtis.

Vilniaus miesto savivaldybės pirmuosius žingsnius įgyvendinant dalyvaujamojo biudžeto priemonę pristatė administracijos patarėja Daiva Mikulskienė. Ji informavo, kad savivaldybė kol kas išsikėlė kuklesnį tikslą – tik pasimokyti taikyti šią priemonę, išbandyti ją, vykdant bandomuosius projektus trijose seniūnijose ir, įvertinus išmoktas pamokas, apsispręsti dėl dalyvaujamojo biudžeto priemonės taikymo perspektyvų Vilniaus miesto savivaldybėje.

 „Dalyvaujamasis biudžetas atveria horizontus“ – taip savo pristatymą apie Klaipėdos rajono savivaldybės patirtį pavadino mero patarėja Toma Tuzovaitė-Markūnienė. Nors šiuos horizontus Klaipėdos rajono gyventojams dalyvaujamasis biudžetas „atvėrė“ dar ne taip jau ir seniai (vos pernai metų spalio mėnesį), tačiau žmonės labai entuziastingai dalyvavo projektinių idėjų teikime, jų aptarime ir atrankoje (balsavo per 7 000 gyventojų). Įvertinus 45 pateiktas projektines paraiškas nuspręsta įgyvendinti daugiau nei 25 projektus. Manoma, kad didelį gyventojų įsitraukimą teikti idėjas ir už jas balsuoti lėmė intensyviai vykdyta informacijos apie dalyvaujamojo biudžeto priemonę sklaida. „Nors darbo yra tikrai daug, tačiau entuziazmas neblėsta ir galime padaryti dar daugiau“, – teigė T. Tuzovaitė- Markūnienė.

„Alytus – bene pirmasis Lietuvos miestas, kurio gyventojai jau ketverius metus patys gali nuspręsti, ko reikia miestui. Kiekvienas gyventojas nuo 16 metų, deklaravęs savo gyvenamąją vietą mieste, gali teikti idėjas ir balsuoti“, – taip savo pristatymą pradėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Neringa Rinkevičiūtė. Alytaus miesto savivaldybė šią pažangią priemonę pradėjo įgyvendinti 2018 metais, pasinaudojusi Suvalkų miesto savivaldybės (Lenkija) sukaupta gerąja patirtimi ir šios priemonės taikymo aprašu. Per ketverius metus buvo pateikta tikrai nemažas skaičius idėjų (projektinių paraiškų), kurių bendra vertė viršijo 1 mln. Kasmet, įvertinus sukauptą patirtį, peržiūrimas ir tobulinamas dalyvaujamojo biudžeto priemonės taikymo savivaldybėje tvarkos aprašas. Tai daroma siekiant, kad projektinių paraiškų (idėjų) pateikimo, atrankos ir įgyvendinimo procesas vyktų kiek įmanoma sklandžiau, greičiau, teisingiau. Tačiau pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad ilgainiui per kelis metus pastebėta teikiamų projektinių paraiškų mažėjimo tendencija, sumažėjęs gyventojų entuziazmas. Tam įtakos, jos nuomone, galėjo turėti įvairios priežastys: ilgesnis, nei gyventojai įsivaizdavo, projektų įgyvendinimo terminas, būtinumas rengti techninius projektus tam, kad būtų įgyvendintos didesnės apimties projektinės paraiškos, egzistuojantys įvairūs kultūros paveldo ar kitokio pobūdžio apribojimai (griežti reikalavimai), galų gale finansinių išteklių, skirtų šiai priemonei iš savivaldybės biudžeto savarankiškų lėšų, ribotos apimtys. „Kaskart reikalinga vis daugiau savivaldybei įdėti pastangų, kad piliečiai įsitrauktų į dalyvaujamojo biudžeto procesą“, –  teigia N. Rinkevičiūtė.

Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos pirmininkas profesorius Ramūnas Navickas pasidžiaugė dalyvaujamojo biudžeto priemonės daromu teigiamu poveikiu pilietiniam dalyvavimui, gyventojų įsitraukimui į vietos reikalų tvarkymą. „Gyventojams įsitraukus į sprendimo priėmimo procesus atsiranda daugiau skaidrumo, didėja gyventojų pasitikėjimas valdžia, gerėja savivaldybės reputacija“, – teigė R. Navickas. Atstovaudamas Lietuvos bendruomeninėms organizacijoms, jis dar 2020 metais teikė Vidaus reikalų ministerijai siūlymus, ką ir kaip galima būtų padaryti, kad vis daugiau savivaldybių susidomėtų šia pilietiškumą ir visuomeninį aktyvumą didinančia priemone. „Žinoma, bendrą receptą esant tokiai savivaldybių įvairovei sunku rasti, tačiau tikrai yra būdų, kaip būtų galima keistis informacija, turėti bendrą informacinį portalą, kuris padėtų visoms savivaldybėms eiti pažangos keliu“, – dalijosi mintimis profesorius. Jo nuomone, tai, kad dalyvaujamojo biudžeto priemonę įgyvendina 15 iš 60 savivaldybių, rodo, kad dar yra nemažai šioje srityje nepanaudotų galimybių. Savivaldybes labai paskatintų taikyti šią priemonę iš valstybės biudžeto skiriamas nors ir nelabai didelės apimties papildomas finansavimas. 

Seimo narys Domas Griškevičius pasidalijo dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimo patirtimi Šiaulių miesto savivaldybėje ir padrąsino savivaldybes „imti ir daryti gerus darbus“, nes viskas priklauso ne nuo šiems reikalams skiriamų finansinių išteklių kiekio, bet nuo politinės valios.

Kaip pažymėjo Seimo narys Andrius Kupčinskas, dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimas ateityje turi ne siekiamybė, bet įprasta, dalies savivaldybės biudžeto finansinių išteklių planavimo ir gyventojų dalyvavimo, tvarkant vietos reikalus, praktika.

Nors dalyvaujamasis biudžetas yra sąlyginai nauja priemonė, skirta įtraukti piliečius į savivaldos procesus, tačiau, kaip pažymėjo posėdžio pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, ji įgauna vis didesnį pagreitį, vis daugiau savivaldybių ją taiko. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus pateiktais duomenimis, kas ketvirta Lietuvos savivaldybė jau naudoja šią priemonę. „Todėl būkime pilietiški, bendruomeniški ir drąsiai imkimės naujų, didelę naudą galinčių duoti iniciatyvų“, – baigdamas posėdį visus ragino K. Vilkauskas.

Pilietinės visuomenės narius, savivaldos atstovus kviečiame Seimo „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“ peržiūrėti visą įvykusio posėdžio ĮRAŠĄ.

 

Daugiau informacijos:

Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės  pirmininkas

Kęstutis Vilkauskas

Tel. (8 5) 239 6335

   Naujausi pakeitimai - 2021-05-24 09:55
   Monika Kutkaitytė