Seimas ragina Lietuvos viešąsias erdves išvaduoti iš simbolių, įprasminančių okupacinius totalitarinius režimus

2021 m. birželio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimas, minėdamas didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo dviejų totalitarinių režimų okupacijoms 80 metų sukaktį, ragina Lietuvos viešąsias erdves išvaduoti iš simbolių, įprasminančių okupacinius totalitarinius režimus.

Priimta Seimo rezoliucija siūloma tęsti ir skatinti totalitarinių nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų istorinius tyrimus, kurie užtikrintų visuomenės ir valstybės atsparumą priešiškų valstybių skleidžiamai dezinformacijai, mažintų visuomenės poliarizaciją ir didintų piliečių tarpusavio pasitikėjimą, taip pat skatinama stiprinti pilietiškumo, patriotiškumo ir valios priešintis nuostatas ikimokykliniame, formaliajame ir neformaliajame ugdyme.

Parlamentas konstatavo būtinybę reikalauti okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos Federacijos, kaip Lietuvą okupavusios SSRS teisių tęsėjos.

Priimtu dokumentu Seimas pagerbė totalitarinių režimų aukas, pusę amžiaus trukusios sovietų okupacijos metu lietuvių ir visų tautybių Lietuvos piliečių aukas bei jų atminimą, ir tuos, kurie nekolaboravo su sovietų ir nacių okupantais, nenusižengė žmogiškumui, rizikuodami savo gyvybėmis gelbėjo žydus, priešinosi totalitariniams režimams, kovojo už Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimą, nepasidavė sovietų okupacijos gniaužtams.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos pradėjo Lietuvos Respublikos okupaciją ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą.

„Prieš 80 metų iš Lietuvos į Sibirą buvo išvežta daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Terorą per metus patyrė 30 tūkst. Būtent 1941 m. birželis tapo ta riba, kai ne tik buvo prasidėję lietuvių, lenkų žydų, kitų tautybių Lietuvos piliečių trėmimai į Sibirą siekiant išnaikinti šviesiausią visuomenės dalį ir pakirsti galimybę atsikurti nepriklausomai valstybei ateityje, tačiau priešinantis sovietų okupacijai tauta sukilo siekdama išsivaduoti iš okupacijos, iš raudonojo teroro. 1941 m. birželį nacistinė Vokietija, okupavusi Lietuvą, pradėjo vykdyti ir Lietuvos žydų genocidą, kas atvėrė kelią masinėms žudynėms ir smurtui ir nulėmė didelės dalies žydų bendruomenės netektį. Tuo pat metu pagerbdami 50 metų trukusios okupacijos aukas, kai Lietuva neteko milijono piliečių dėl smurto, kankinimų, žudynių, tremčių, tarp jų buvo ir 40 tūkst. vaikų, kurie buvo išgabenti į Sibirą kartu su savo tėvais, dalis iš jų ten ir liko amžiams“, − pristatydamas rezoliuciją ir pabrėždamas jos aktualumą kalbėjo Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Už šią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIVP-637) balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 3 parlamentarai.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]