Lietuvos švietimo taryba: „Valstybė privalo padėti žmonėms prisitaikyti prie rinkos pokyčių“

2021 m. birželio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Lietuvos švietimo taryba (toliau – Taryba) pateikė Seimui ir Vyriausybei siūlymus spręsti mokymosi visą gyvenimą iššūkius ieškant sprendimų, galinčių padėti asmenims greičiau integruotis į darbo rinką ir lanksčiau įgyti atitinkamą kvalifikaciją ar jos dalį.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Tarybos nuomone, nors šiuo metu registruotas nedarbas santykinai mažėja, tačiau bedarbių, neturinčių profesinės kvalifikacijos ar vidurinio išsilavinimo, skaičius išlieka grėsmingai didelis, ypač vertinant ateities demografines tendencijas. Šalį ištikusi pandemija parodė, kad perkvalifikavimo sistema Lietuvoje yra nelanksti, neišplėtota skirtingose švietimo grandyse sprendžiant mokymosi visą gyvenimą iššūkius, o profesinis mokymas ir aukštasis mokslas ir toliau vystomi kaip atskiri nesusiję „slėniai“. Mokymosi visą gyvenimą sistema veikia neefektyviai, yra fragmentiškai finansuojama, iš dalies ribojanti galimybes įgyti kvalifikaciją per savišvietos ar neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimą, ypač aukštojo mokslo srityje.

Remdamasi tuo Taryba pateikė Seimui ir Vyriausybei siūlymus dėl perkvalifikavimo sistemos tobulinimo, lankstesnio formaliuoju ir neformaliuoju būdais įgytų kvalifikacijų pripažinimo bei jungčių tarp skirtingų švietimo grandžių mokymosi visą gyvenimą kontekste stiprinimo.

Tarybos siūlymai apima asmenų persikvalifikavimo finansines paskatas, neformaliojo mokymo kokybės stebėseną, aktyvios darbo rinkos politikos priemones aukštąjį išsilavinimą turintiems bedarbiams, mikromodulių diegimą. Įvertinus tai, kad daugiau nei pusė Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių neturi kvalifikacijos arba būtinų kompetencijų, reikalingų darbo rinkai, Taryba siūlo sudaryti daugiau galimybių įgyti kvalifikaciją ar jos dalį pripažįstant savišvietos ar neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas.

Taryba, įvertinusi tarptautinių organizacijų ateities prognozes, susijusias su asmens išsilavinimu, atkreipia dėmesį, kad Užimtumo tarnybos duomenimis vis dar yra asmenų, kurie neturi pagrindinio išsilavinimo, todėl siūlo atitinkamas Švietimo įstatymo pataisas, kurios sudarytų tokias teisines sąlygas, kad visi asmenys besimokantys Lietuvoje būtų įgiję bent pagrindinį išsilavinimą.

Taryba palaiko bendrą nuostatą, kad aukštosiose mokyklose turi studijuoti atitinkamoms studijoms pasirengę ir reikalavimus atitinkantys asmenys, tačiau dar kartą atkreipia dėmesį į būtinybę tobulinti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas. Siūloma vertinti pretendentų įgytas kompetencijas profesinėje srityje, sudaryti papildomas galimybes trumpųjų studijų absolventams, profesinių mokyklų abiturientams.

Lietuvos švietimo tarybos misija – dalyvauti rengiant švietimo politiką ir strategiją nustatančių teisės aktų projektus, stebėti jų įgyvendinimą, konsultuoti ir teikti Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, savivaldybių institucijoms, švietimo teikėjams, mokslo ir studijų institucijoms pasiūlymus švietimo tobulinimo klausimais, aiškinti visuomenei švietimo politikos nuostatas.

Daugiau informacijos:

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė

Tel. (8 5) 239 6791, el. p. [email protected]