Seimo Audito komitetas: „Būtina didinti kovai su COVID-19 skiriamos valstybės paramos tikslingumą“

2021 m. birželio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Birželio 23 d. nuotoliniu būdu vykusiame Seimo Audito komiteto posėdyje pristatyta pažyma dėl 2020 m. mokėtų subsidijų po prastovų skyrimo kriterijų įteisinimo. Audito komiteto parengtoje pažymoje apžvelgtos subsidijų po prastovų mokėjimą ir jo trukmę reglamentavusių teisės aktų rengimo ir priėmimo iniciatyvos, pateikti duomenys apie 2020 m. išmokėtas subsidijas ir jų gavėjus, taip pat išvados ir galimi pasiūlymai dėl viešųjų finansų panaudojimo kontrolės mechanizmo stiprinimo.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Pažymoje akcentuojama, kad subsidijos po prastovų, kurių 2020 m. išmokėta daugiau nei 600 mln. Eur, buvo viena didžiausių ir brangiausių kovai su COVID-19 iššūkiais skirtų valstybės paramos priemonių. Šios iki 2020 m. gruodžio 31 d. taikytos priemonės tikslas buvo paremti po karantino veiklą atnaujinančius darbdavius ir paskatinti juos išlaikyti darbo vietas. Į maksimalios 6 mėn. trukmės subsidijas po prastovų galėjo pretenduoti tie juridiniai asmenys, kurie per karantiną skelbė darbuotojams prastovas, o taip pat tie, kurie jų neskelbė, tačiau atitiko kitus Užimtumo įstatyme nustatytus kriterijus, t. y. po karantino įdarbino remiamus asmenis arba buvo įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytą nuo COVID-19 nukentėjusiųjų sąrašą. Pažymėtina, kad vieną iš minėtų kriterijų atitikę verslai, vykdantys į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą orientuotas veiklas, nurodytas Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų sudarytame sąraše, galėjo gauti didesnes subsidijų po prastovų sumas, nes jiems numatyta maksimali šios išmokos riba buvo dvigubai didesnė, nei kitiems taikyta tokia riba (t. y. ne viena, o dvi minimalios mėnesinės algos).

Kaip nurodoma pažymos išvadose, nors subsidijos po prastovų buvo skirtos ir turėjo pasiekti labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusius verslus, atitinkamų institucijų pateikti duomenys bei skaičiavimai rodo, kad reikšmingas subsidijų po prastovų sumas gavo ir tos įmonės, kurios nuo pandemijos 2020 m. nežymiai arba faktiškai visai nenukentėjo ir kurioms tie metai dėl pardavimų augimo buvo netgi sėkmingi. Tam įtakos turėjo Užimtumo įstatyme nustatyti per platūs tokiai valstybės paramai gauti kriterijai, dėl ko į ją pretenduoti galėjo tiek sunkumus patyrusios ir darbuotojams prastovas skelbusios įmonės, tiek ir realiai nuo pandemijos nenukentėję subjektai. Manytina, kad subsidijų po prastovų išmokėjimas nebuvo būtinas darbdaviams, įtrauktiems į VMI sudarytą nuo COVID-19 nukentėjusiųjų sąrašą, kadangi šio sąrašo sudarymo paskirtis buvo kita – mokestinės pagalbos priemonių taikymas (atleidimas delspinigių, nepriemokų išieškojimo stabdymas ir kt.). Taip pat diskutuotina, ar kovos su COVID-19 iššūkiais ir būtinos valstybės pagalbos kontekste buvo tikslinga išskirti iš kitų ir dvigubo dydžio išmokomis remti įmones, vykdančias į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą orientuotas veiklas.

Pažymos išvadose pabrėžiama, kad valstybės teikiama parama, siekiant užtikrinti šalies viešųjų finansų tvarumą ir stabilizuoti valdžios sektoriaus deficito bei skolos augimą, turi būti kuo tikslesnė ir taiklesnė. Šiam tikslui pasiekti būtina didinti teisėkūros kokybę, stiprinti institucijų bendradarbiavimą, jų bendrų sprendimų ir veiksmų koordinavimą. Tai aktualu ir dabar, kai planuojamos tolesnės tebesitęsiančios pandemijos padariniams minimizuoti skirtos valstybės pagalbos priemonės, kurioms alokuojamos didėlės valstybės biudžeto ir ES lėšos. Todėl būtina visapusiškai įvertinti valstybės paramos tikslingumą, jos įtaką viešiesiems finansams ir apsvarstyti galimybę, atsigaunant šalies ekonomikai ir verslams, o taip pat atsižvelgiant į kitų ES šalių praktiką, teikti šią pagalbą, plačiau naudojant netiesiogines priemones (paskolas su valstybės garantija ir kt.).

Audito komitetas Seimo III (rudens) sesijoje planuoja tęsti parlamentinę kontrolę dėl valstybės lėšų, skirtų kovai su COVID-19, skyrimo tikslingumo ir jų panaudojimo skaidrumo.

Su pažyma galima susipažinti Seimo interneto puslapyje. 

Daugiau informacijos:

Seimo Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis,

tel. (8 5) 239 6736, el. p. [email protected]

Seimo Audito komiteto narys Jurgis Razma,

tel. (8 5) 239 6693, el. p. [email protected]

Seimo Audito komiteto narė Laima Nagienė,

tel. (8 5) 239 6655, el. p. [email protected]