Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė 2022 metų valstybės biudžeto projektui ir teikia savo siūlymus

2021 m. spalio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Spalio 27 d. posėdžiavusi Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija svarstė 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą  (Nr. XIVP-966) komisijos kuruojamose jaunimo bei sporto politikos srityse ir projektui pritarė.

Ateinantiems metams jaunimo politikos priemonėms numatoma skirti 4171 tūkst. eurų, t. y. 114 tūkst. eurų daugiau nei šiais metais. Pagal pateiktą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją, daugiausia auga ir didžiausia suma biudžete skiriama darbui su jaunimu ir jaunimo reikalų koordinatoriams regioninei jaunimo politikai užtikrinti. Darbui su jaunimu  2022 m. numatoma skirti 1328 tūkst. eurų, regioninės jaunimo politikos užtikrinimui – 1200 tūkst. eurų.

Šiuo metu Lietuvoje yra iki 20 savivaldybių, kuriose nėra atvirųjų jaunimo centrų. Norint užtikrinti tinkamą gaunamų paslaugų jaunimui spektrą, siektina, kad tokie centrai būtų bent 55 savivaldybėse iš 60. Šiam tikslui įgyvendinti papildomai reikėtų įsteigti 15 atvirųjų jaunimo centrų skirtingose šalies savivaldybėse, todėl komisija siūlo skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai papildomai 300 tūkst. eurų  atviriesiems jaunimo centrams steigti ir darbui su jaunimu užtikrinti.

Komisijos posėdyje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas pristatė 2022 m. valstybės biudžeto lėšų sportui projektą. Pasak viceministro, kitų metų valstybės biudžete sportui numatoma skirti beveik 57 mln. eurų, t. y. 18 proc. daugiau nei šiais metais. Per sporto rėmimo fondą kitais metais sporto projektams numatoma paskirstyti beveik 15 mln. eurų. Aukšto meistriškumo programų ir projektų finansavimui planuojama 15, 7 mln. eurų, iš kurių 9,7 mln. eurų būtų skiriama sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų organizacijų aukšto meistriškumo programoms finansuoti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Seimas priėmė Loterijų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos loterijų organizatorių skiriama parama nukreipiama į valstybės biudžetą, sporto finansavimą nuo ateinančių metų liepos 1 d. numatoma didinti dar 5 mln. eurų, šias lėšas skiriant olimpinių ir paralimpinių sporto šakų plėtrai.

Kalbėdamas apie numatomą finansavimą sporto infrastruktūros plėtrai, L. Obcarskas pagrindine problema įvardijo pabrangusias statybas, dėl kurių stringa Valstybės investicijų programos įgyvendinimas. Programai vykdyti preliminariai reikėtų papildomų 12 mln. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro teigimu, yra grupė valstybės lėšomis pradėtų statyti sporto objektų be priskirto finansavimo šaltinio, kuriems užbaigti trūksta apie 10,5 mln. eurų, iš kurių apie 5 mln. eurų reikėtų numatyti jau ateinančiais metais. Komisija pritaria siekiui užbaigti projektus, kuriems vykdyti valstybė jau yra skyrusi lėšų, todėl siūlo 2022 m. numatyti 5 mln. eurų pradėtiems statyti sporto objektams užbaigti.

Posėdžio metu dauguma komisijos narių pasisakė už siekį ateityje didinti finansavimą mokyklų sporto aikštynų atnaujinimo programai, tačiau visų pirma ateinančių metų biudžete komisija siūlo rasti galimybę skirti apie 147 tūkst. eurų Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos sporto aikštyno bėgimo takams sutvarkyti.

Komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna posėdžio metu apgailestavo, kad Meškuičių gimnazija, praeityje vadinta pavyzdine, ne vienus metus laimėjusi pirmąsias vietas organizuojamuose sportiškiausios mokyklos konkursuose, iki šiol neturi renovuoto stadiono.

Komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna, tel. (8 5) 239 6698

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja

Jurgita Petniūnaitė, tel. (8 5) 239 6177