Seimo laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pranešimas: „Tik po kryptingų investicijų galime tikėtis didesnio visuomenės pilietinio aktyvumo“
2021 m. gruodžio 6 d. pranešimas žiniasklaidai
Konferencijoje „Visuomenės pilietinis aktyvumas: kiek tai priklauso nuo investicijų į žmogų?“ skambėjo pranešimai, kviečiantys išsamiau įsigilinti į pilietinio dalyvavimo, tvarkant valstybės ir vietos reikalus, situaciją Lietuvoje ir ieškoti atsakymų, kodėl gyventojai (piliečiai) dar nėra tokie aktyvūs, kaip norėtųsi ir ką reikėtų šioje srityje dar nuveikti viešosios valdžios institucijoms. Konferencijos tema ir jos metu svarstomi klausimai pritraukė netoli šimto dalyvių ir klausytojų auditoriją.
Seimo laikinosios Pilietinio bendradarbiavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininkas Kęstutis Vilkauskas visų konferencijos pranešėjų paprašė ne tik išsakyti savo nuomonę apie didžiausias problemas, bet ir pateikti konkrečius siūlymus, kokiais būdais ir priemonėmis būtų galima padidinti visuomenės/vietos bendruomenės pilietinį aktyvumą, jų įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesą, tvarkant valstybės ir vietos reikalus.
Vilniaus universiteto doc. dr. Rūta Žiliukaitė savo pranešimo metu ne tik pristatė pilietinio dalyvavimo sampratą, išvardijo žinomas pilietinio dalyvavimo formas ir veiksnius, darančius įtaką pilietinio dalyvavimo aktyvumui, bet ir pabrėžė gyventojų (piliečių) saviorganizacijos, priklausymo pilietinėms organizacijoms, tokių organizacijų lyderių ir švietimo, konkrečiai, mokyklų, svarbą, siekiant aktyvesnio pilietinio dalyvavimo. Jos nuomone, tam, kad žmonės būtų aktyvūs, jie turi mokėti ir galėti veikti – tam reikalingas tinklas gerai veikiančių pilietinių organizacijų, kurios žmones motyvuotų, mokytų ir įtrauktų į veiklą. Antra vertus, būtina „skaidrinti“ pilietinio dalyvavimo procesus: reikia siekti ne tik to, kad žmonės teiktų siūlymus, bet būtina pasiekti, kad valdžia į tuos siūlymus sureaguotų.
Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vadovė Gaja Šavelė išplėtojo pilietinio dalyvavimo organizacijų ir jų veiklos temą ir informavo apie nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir jų skėtinių organizacijų Lietuvoje skaičių ir vykdomus darbus. Jos įsitikinimu, būtent NVO ir jų skėtinės organizacijos yra pilietinio dalyvavimo proceso stabilumo garantas, tiltas, žmonėms bendraujant su valstybės ir savivaldybių institucijomis, perduodant žmonių pageidavimus ir informaciją. Deja, ji atkreipė dėmesį į nepakankamą viešosios valdžios rodomą dėmesį NVO ir jų skėtinėms organizacijoms, į dažną teisės aktų, reglamentuojančių NVO veiklą, keitimą, o tai daro neigiamą įtaką šioms organizacijoms. Pranešėja pasigedo ir geresnio NVO interesų atstovavimo Seime.
Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos tarybos pirmininkas prof. Ramūnas Navickas apžvelgė NVO gausiausios dalies – bendruomeninių organizacijų ir jų skėtinių organizacijų veiklos aspektus. Priminta bendruomeninės organizacijos samprata, apžvelgta bendruomeninių organizacijų tarybų savivaldybėse sudarymo, veiklos, savo veiklos viešinimo situacija, įvardytos konkrečios bendruomeninių organizacijų neveiklumo/nepakankamo aktyvumo priežastys. R. Navicko nuomone, nepakankamas dėmesys NVO ir bendruomeninėms organizacijoms (BO), kyla iš tiek valstybės, tiek ir savivaldybių institucijų nepasitikėjimo šiomis organizacijomis. Geriausias būdas įsitikinti, ar savivaldybės valdžia linkusi dirbti su NVO ar BO, yra atsakymai į klausimus: ar yra sudaryta savivaldybės ir šių organizacijų bendradarbiavimo sutartis; ar yra parengta ir įgyvendinama šių organizacijų paramos/skatinimo programa; kiek NVO ir BO narių yra įtraukta į savivaldybės tarybos sudaromų komisijų ir darbo grupių sudėtį; ar yra skiriamos patalpos NVO ir BO veiklai. R. Navickas įsitikinęs, kad ir XVIII Vyriausybė dar nėra viską padariusi, kad būtų stiprinamos nevyriausybinio sektoriaus organizacijos: turėtų būti parengtas ir įgyvendinamas BO plėtros politikos įgyvendinimo priemonių planas, kurio sudėtine dalimi galėtų būti rekomendacijos dėl dalyvaujamojo biudžeto priemonės taikymo, sudarant savivaldybių biudžetus.
Klaipėdos r. Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė apžvelgė gyventojų pilietinio dalyvavimo seniūnijos ir seniūnaitijos lygiu formas. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad kyla nemažai problemų, norint „prikalbinti“ aktyvesnius gyventojus tapti seniūnaičiais, motyvuoti seniūnaičius tinkamai vykdyti įstatymu jiems nustatytas teises ir pareigas bei siūlė ieškoti būdų arba stiprinti šią pareigybę, arba atsisakyti įstatyminės pareigos būtinai ją turėti. L. Tučienė kvietė labiau pasitikėti seniūnijomis ir seniūnais, suteikti jiems daugiau savarankiškumo, planuojant ir disponuojant seniūnijoms skiriamais finansiniais ištekliais.
Vieną iš įdomiausių pranešimų konferencijos metu perskaitė Mykolo Romerio universiteto afilituota profesorė Irena Leliūgienė. Ji pasidalino vykdytų tyrimų rezultatais ir mintimis apie atviros aplinkai mokyklos konceptualias prielaidas sėkmingai moksleiviu pilietinio, socialinio ir bendruomeninio ugdymo sistemai renovuoti. Profesorė pademonstravo gilų šios srities išmanymą, suformulavo nemažai konkrečių siūlymų valstybės institucijoms, atsakingoms už švietimo politiką, kaip būtų galima į mokinių mokymo procesą integruoti pilietinio, socialinio ir bendruomeninio ugdymo elementus.
Seimo narys prof. Valdas Rakutis, pasiremdamas savo didele įvairiapusės veiklos su skautais ir jų organizacijomis patirtimi, apžvelgė mokyklos vaidmenį, formuojant pilietinę-patriotinę sąmonę. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad šiandieninė mokykla nesirūpina, nededa pastangų, nesistengia, kad mokiniai liktų mokytis ir gyventi Lietuvoje, net priešingai – „pastūmėja“ mokinius išvažiuoti mokytis į užsienį, baigus vidurinę mokyklą (tokį norą jo žiniomis elitinėse Lietuvos mokyklose išreiškia apie 60 procentų abiturientų). Jaunimo išvykimas mokytis į užsienį ir dažnai jų pasilikimas ten ir dirbti bei gyventi, yra didelė netektis Lietuvai, sąlygojantis ateityje jos tapsmą Europos provincija. V. Rakutis minėjo, kad, negalėdamas taikstytis su tokia situacija, jis inicijavo suformavimą darbo grupės, kuri rengia planą, kurį įgyvendinus būtų Lietuvoje sukurta formalaus ir neformalaus vaikų pilietinio-patriotinio ugdymo sistema, apimanti ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vaidmens didinimą, ir mokytojų rengimo centrų sukūrimą, ir pilietinio patriotinio ugdymo programų parengimą, ir stiprių, veiklių būrelių (organizacijų) mokyklose įsteigimą bei aktyvią jų veiklą, ir mokyklos vadovų požiūrio į pilietinį-patriotinį ugdymą keitimą.
Laikinosios grupės vadovas, Seimo narys K. Vilkauskas, apibendrinęs konferencijų pranešėjų ir diskusijų dalyvių mintis, pakvietė juos pateikti Laikinajai grupei konkrečias priemones (minėtas jų pranešimuose), kurios bus integruotos į vieną dokumentą ir teikiamos atsakingoms valstybės institucijoms, siūlant įgyvendinti.
Vykusios konferencijos įrašą galima rasti Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.
Daugiau informacijos:
Laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininkas
Kęstutis Vilkauskas
Tel. (8 5) 239 6335
Monika Kutkaitytė