Seimas nusprendė nuo 2023 m. didinti sąvartynų mokestį

2021 m. gruodžio 23 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-1092(2), kuriomis nuo 2023 metų nutarta didinti mokestį už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne ir išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą.

Pagal įstatymo pataisas, mokesčio tarifas už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne didės nuo 10 iki 50 Eur už toną.

Aplinkos ministro Simonas Gentvilas anksčiau tvirtino, kad 50 eurų tarifas už toną nėra didelis ir Lietuva vis tiek liktų pigiausių sąvartynų šalis. Pasak jo, gąsdinimas, kad taršos mokestis reikšmingai pakels gyventojų sąskaitas, nėra tiesa. Be to, ministras pažymėjo, kad kaimyninėse šalyse šis mokestis yra didesnis: Latvijoje – 65 Eur/t, Lenkijoje – 61 Eur/t, Estijoje – nuo 2022 m. – 90 Eur/t.

„Šiandien jau yra 2020 m. rezultatai: matome, kad sąvartynuose yra šalinama 17 proc. komunalinių atliekų susidarančio kiekio. Perspektyvoje norėtume pasiekti 5 proc., todėl sąvartynai turėtų tapti tik galutine alternatyva tam, ko neįmanoma išrūšiuoti ir pakartotinai panaudoti“, − pabrėžė S. Gentvilas.

Pasak ministro, 50 eurų taršos mokestis turėtų atgrasyti nuo sąvartynų plėtros, tokios, kokia vyksta šiandien Kėdainiuose, besiplečiant Zabieliškio sąvartynui, kuris yra plečiamas prieš pačių kėdainiečių ir regiono gyventojų interesus.

Padidintu sąvartyno mokesčiu siekiama užkirsti kelią atliekų importui iš kitų šalių, sudaryti galimybes pasiekti, kad iki 2030 m. šalies sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų.

Priimtomis pataisomis taip pat nutarta į mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą įtraukti ir subjektus, eksploatuojančius organinius tirpiklius (OTN) naudojančius įrenginius. OTN įrenginių savininkai ir veiklų vykdytojai, kurių Lietuvoje šiuo metu 117, bus priversti mokėti aplinkos taršos mokesčius ir tai paskatins juos pereiti prie labiau ekologiškų alternatyvų.

Naujų nuostatų iniciatoriai teigia, kad šios pataisos sudarys palankias sąlygas išnaudoti sukurtus atliekų tvarkymo pajėgumus, kurie bus panaudoti ekonomikai naudingiausiu būdu, energijos gamybai, o ne palaidojimui sąvartyne, be to, tai skatins tas ekonomikos veiklas, kurios yra prisitaikiusios prie uždaro žiedinio ciklo, gebančios efektyviausiai panaudoti atliekas kaip žaliavas kito gaminio ar produkto gamybai.

Už teisės akto pakeitimus balsavo 63 Seimo nariai, prieš − 6, susilaikė 22 parlamentarai.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]