Ateities komitetas priėmė rezoliuciją, kuri išryškino vientisos ir koordinuotos demografinės politikos reikmę jungiant migracijos, emigracijos ir imigracijos valdymo kompleksinius sprendimus

2022 m. vasario 23 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Ateities komiteto vasario 18 d. posėdyje svarstyta ir priimta rezoliucija „Dėl šalies demografinės politikos ir visuomenės raidos ateities“.

Ši rezoliucija yra išsamių diskusijų rezultatas, kuris išryškino daugialypio reiškinio strateginę svarbą Lietuvos ateičiai. Demografijos strategija atskleista kaip svarbiausia šalies raidos ašis, jungianti gyvybinius nacionalinės raidos aspektus. Kaip pažymėjo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, demografinė politika atspindi ir nacionalinio saugumo, ir nacijos naujos tapatybės formavimo klausimus.

Rezoliucija greta ilgalaikių strateginės plėtros nuostatų jungia artimiausius programinius ir šios dienos aktualiuosius uždavinius, kurie reikalauja skubaus sprendimo. Dokumentas pabrėžia vientisos ir koordinuotos demografinės politikos reikmę jungiant kompleksinius migracijos, emigracijos ir imigracijos valdymo sprendimus, siekiant populiacijos gimstamumo didinimo ir amžiaus ilginimo. Taip pat būtų svarbu sukurti socialinių, kultūrinių ir švietimo priemonių sistemą, kuri skatintų demografinę plėtrą ir imigrantų integraciją plėtojant aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir talentų pritraukimo programas, stiprinant inovatyvių darbo modelių tyrimus.

Viena iš šios dienos aktualijų – neatidėliotinas darbo imigracijos klausimas, kuris reikalauja naujo požiūrio ir teisinės bazės tobulinimo. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva atkreipė dėmesį į negatyvias šiuolaikinės darbo imigracijos proceso puses, lyginant su Europos Sąjungos šalių, ypač Lenkijos, darbo rinkos politika, kuri nelygintinai konkurencingesnė nei Lietuvos. E. Leontjeva pasiūlė priemonių paketą, galintį iš esmės pakeisti dabartinę padėtį.

Platesnį probleminį imigracijos kontekstą posėdyje pristatė Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius. Savo ruožtu vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pateikė išsamią situacijos analizę, priežastis, veiksmus ir perspektyvas, kurias ministerija siūlo įgyvendinti tobulinant migracijos problemų sprendimus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Neringa Morozaitė-Rasmussen pristatė svarbiausius išplėstinės talentų pritraukimo programos akcentus, demografinę politiką siejančius su inovacijų plėtros strategija šalyje. Inovacijų ekonomikos vaidmenį, siekiant gerinti demografinę šalies situaciją, išplėtojo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, kurio nuomone, šalies ekonominis, inovacinis darbo patrauklumas leistų stabdyti emigraciją ir skatinti reemigraciją, o investicijos į technologijas, produktyvumo didinimą ir inovacijų ekonomiką ne tik pakeistų santykį tarp aukštos ir žemos kvalifikacijos imigrantų, bet ir leistų reikšmingai didinti darbo užmokestį ir gerinti gyvenimo bei darbo sąlygas – tai sukurtų prielaidas atsigręžti į bendrą 190 mln. Europos Sąjungos vidinę darbo rinką, turint omenyje ir ten jau dirbančius Lietuvos emigrantus.

Apie kultūrinius, identiteto, antropologinius šalies populiacijos tyrimus informavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, o viceministrė Agnė Kudarauskienė pateikė profesinės kvalifikacijos ir profesinio perkvalifikavimo programines nuostatas, sietinas su darbo rinkos plėtra, imigrantų integravimu, regioninės plėtros aspektais.

Integralios ir ilgalaikės demografijos strategijos poreikį pabrėžė Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro direktorius, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys. Jis pasigedo vieningos politikos formavimo ir koordinavimo institucijos, tačiau pabrėžė, kad svarstoma rezoliucija kaip tik ir atkreipia dėmesį į vieningą strateginę perspektyvą ir daugelio gyvybiškai svarbių demografinių aspektų koordinavimą ir veiksmingumą.

Pasiūlyta priimti rezoliuciją, papildant neesminiais redakciniais taisymais. Neabejotina, kad šis dokumentas taps vienu iš itin svarbių žingsnių Lietuvos ateities perspektyvoje.

Visas rezoliucijos tekstas yra ČIA.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Arūnas Augustinaitis

Ateities komiteto biuro patarėjas

El. p. [email protected]

Tel. (8 5) 44 265