Tikslinamame valstybės biudžete – priemonės infliacijai švelninti, pagalba karo pabėgėliams ir lėšos saugumo stiprinimui

2022 m. balandžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimui pristatytas šių metų valstybės biudžeto tikslinimo projektas Nr. XIVP-1499 ir lydimieji teisės aktai, parengti siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.

„Pakeitimas inicijuotas atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją. Pirmiausia dėl to, kad įvyko Rusijos invazija į Ukrainą, ir tai iš esmės pakeitė tiek visos Europos Sąjungos, tiek ir mūsų valstybės ekonomines prognozes, taip pat – energijos kainų ir būsimosios infliacijos projekcijas, ir tai pareikalavo papildomų pakeitimų“, – pristatydama siūlymus sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Įstatymo projektu numatoma, kad 2022 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis būtų 5,1 proc. didesnės nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane, išlaidos –  5,2 proc. didesnės.

Daugiausia pajamų tikimasi surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) – 440,9 mln. eurų; pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų; gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų. Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų; loterijų ir lošimų mokesčio pajamos – 2 mln. eurų; pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų – 1,9 mln. eurų.

Teikiamame projekte numatytos lėšos priemonėms, skirtoms energijos išteklių ir kitų prekių kainų kilimui švelninti.

Pasak ministrės, energijos (ypač gamtinių dujų) kainos tarptautinėse rinkose nusistovėjo itin aukštame lygyje, jos yra keletą kartų didesnės nei buvo praėjusių metų pradžioje; be to, iš ateities sandorių matosi, kad tokios tendencijos išsilaikys dar bent metus ar pusantrų, todėl Vyriausybė siūlo išlaikyti tą pačią kainų augimo tendenciją, kuri buvo siūloma iki šiol, ir užtikrinti, kad kainos nuo liepos 1 dienos augtų apie 40 proc., likusią dalį subsidijuojant iš nacionalinio biudžeto lėšų.

„Šis sprendimas yra tikrai labai brangus, tačiau reikalingas, nes nieko nedarant, akivaizdu, kad poveikis žmonių biudžetams būtų itin sudėtingas. Energijos prekių pakaitumas yra sunkus, pereinamasis laikotarpis taip pat yra reikalingas, net ir žmonėms, kurie nori pereiti prie kitokios energijos naudojimo: ar įsigyti saulės elektrines, ar pakeisti dujų katilus, tam taip pat reikalingas prisitaikymas, kaip ir elektros tinklo prie naujų vartotojų. Toks perėjimas negali būti greitas, todėl siūlomi tam tikri sprendiniai, kurie galėtų būti laikini, kol būtų galima su Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagalba, finansinių priemonių pagalba padėti žmonėms persiorientuoti prie kitų energijos šaltinių“, – sakė finansų ministrė G. Skaistė.

Biudžeto tikslinimo projekte siūlomos ir lėšos pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą. 

Kalbėdama apie ukrainiečiams skiriamas lėšas, finansų ministrė pabrėžė, kad šie žmonės bėga nuo karo, dažnai neturėdami nei namų, kur bėgti, nei daiktų ar kitų dalykų, ir jiems reikalinga mūsų parama: „Reikia parodyti solidarumą ne tik žodžiais, bet taip pat ir skiriamomis lėšomis socialinei paramai – tai reiškia išmokoms vaikams, socialinei pašalpai, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams ir kortelėms“.

G. Skaistė atkreipė parlamentarų dėmesį, kad šiuo metu pasakyti, kiek tam reikės lėšų iki metų pabaigos yra gana sudėtinga, kadangi labai daug kas priklausys nuo karo eigos ir trukmės.

Teikiamu šių metų valstybės biudžeto tikslinimo projektusiūloma skirti lėšų geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo; pasirengti 2023 metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui (transporto priemonėms, patikros įrangai, stebėjimo sistemoms, kompiuterinei ir kitai įrangai įsigyti).

52,8 mln. eurų siūloma skirti valstybės paramai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą viešiesiems centrinės valdžios pastatams atnaujinti ir mažiau taršaus transporto įsigijimui ir (arba) panaudojimui skatinti.

Biudžeto projekte 0,4 mln. eurų siūloma skirti Vyriausiajai rinkimų komisijai – naujai politinei partijai „Vardan Lietuvos“ finansuoti.

Pristačius biudžeto projektą pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Seimo posėdyje svarstymo procedūra numatyta balandžio 28 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]