Ketvirtojoje sesijoje: pagalba Ukrainai, antiinfliacinės priemonės, dėmesys šeimų poreikiams

2022 m. liepos 1 d. pranešimas žiniasklaidai

XIII Seimas baigė ketvirtąją eilinę (pavasario) sesiją. Parlamentas nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. surengė 53 posėdžius, kuriuose priėmė apie 450 teisės aktų, iš jų – daugiau kaip 360 įstatymų.

„Pavasario sesija pasižymėjo svarbiais, prasmingais, kartais – neatidėliotinais sprendimais, kurie karo Ukrainoje akivaizdoje stiprina mūsų valstybės saugumą ir gynybą, padeda Lietuvos žmonėms pasijusti saugesniems ir leidžia veiksmingai paremti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos, pavyko mažinti infliacijos pasekmes mūsų žmonėms, mobilizuotis reikšmingose vidaus politikos srityse, dėl kurių ilgą laiką nebuvo politinės valios susitarti, grąžinti skolas žmogaus teisių institutui, priimti daug svarbių ekonomikos, energetikos, aplinkosaugos ir kitų sprendimų“, – apibendrindama ketvirtosios Seimo sesijos darbus pažymėjo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Maža to, pasak parlamento vadovės, Seimo sprendimai ir raginimai sankcijomis spausti Rusijos ir Baltarusijos režimus, Ukrainai suteikti Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą, Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainoje pripažinti genocidu ir įsteigti Specialųjį tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams ištirti buvo išgirsti Europoje.

„Tiesa, šią sesiją buvo vidinių įtampų, peržengusių politinės kultūros ribas. Tačiau tai – ne patys reikšmingiausi epizodai. Kad ir kokie būtų nuomonių, požiūrių ar įsitikinimų skirtumai, privalome rasti valios susitelkti ir dirbti išvien. Nuoširdžiai tikiu, kad taip ir bus“, – tvirtina Seimo Pirmininkė.

Sesijoje parlamentas priėmė sprendimus dėl Ukrainos rėmimo ir pagalbos suteikimo, Lietuvos nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos stiprinimo, išaugusios infliacijos pasekmių švelninimo, lengvesnių darbo sąlygų šeimoms, itin aktualių socialinės apsaugos srities pokyčių, energetinės nepriklausomybės stiprinimo ir spartesnės atsinaujinančios energetikos plėtros, sveikatos priežiūros įstaigų reformos ir mokslo ir studijų kokybės gerinimo, prieinamumo didinimo, taip pat apsisprendė dėl Konstitucijos pataisų, rinkimų, referendumo, savivaldos įstatymų ir kt.

Parama Ukrainai dėl Rusijos agresijos

Pavasario sesijos darbotvarkę stipriai koregavo Rusijos vykdomas karas prieš Ukrainą. Reaguodamas į vykstančius nepateisinamus įvykius Seimas priėmė ne vieną rezoliuciją, kuriomis pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, pripažino Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, ragino tarptautines organizacijas paremti ir padėti Ukrainai kovoti su agresore, apriboti Rusijos ir Baltarusijos priklausymą tarptautinėms institucijoms. Taip pat reiškė besąlygišką paramą Ukrainai, kvietė tarptautinę bendruomenę toliau teikti įvairiapusę ginkluotę Ukrainai ir stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

Siekdamas padėti nuo karo bėgantiems asmenims Seimas reglamentavo socialinės paramos teikimą Ukrainos karo pabėgėliams, sudarė galimybę jiems gauti ne tik būtinąją medicinos pagalbą, paramos organizacijoms sudarė galimybę prekes nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje pirkti be PVM. Vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą parlamentas taip pat patobulino sankcijų įgyvendinimo mechanizmą.

Lietuvos nacionalinio saugumo  ir gynybos didinimas

Sesijoje daug tartasi, kaip stiprinti savo krašto saugumą ir gynybą. Seimas nuo pat karo pradžios Lietuvoje patvirtino nepaprastąją padėtį, kuri dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje tęsis iki rugsėjo vidurio.

Dar sesijos pradžioje parlamentarai vieningai sutarė didinti valstybės biudžeto išlaidas šalies gynybai iki 2,52 proc. BVP. Šis sprendimas sudarys galimybę šalies gynybai ir saugumui šiemet skirti papildomai iki 297,99 mln. eurų.

Seimas nusprendė didinti šaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių, taip pat Karo akademijos kariūnų ir Lietuvos kariuomenės civilių darbuotojų, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių ribinius skaičius, atkurti Rūdninkų karinį poligoną, taip pat patvirtino Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją, kuria siekiama numatyti pilietinio pasipriešinimo vietą valstybės gynyboje, piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis.

Seimas uždraudė valstybių agresorių naudojamų simbolių propagavimą, apribojo priešiškų valstybių įmonių galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Priimtos pataisos leido iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų pašalinti mūsų šaliai priešiškų valstybių įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis. Seimas taip pat uždraudė rusiškų dujų importą į Lietuvą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą.

Lietuvos šauliams suteikta daugiau teisių. Naujomis nuostatomis nutarta leisti pilnamečiams šauliams, išlaikiusiems šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo taisyklių egzaminus, naudoti prievartą, šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones Policijos ir Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymuose nustatytais pagrindais.

Parlamentas sugriežtino baudžiamąją atsakomybę už šnipinėjimą ir padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Švelninamos infliacijos pasekmės

Seimas, siekdamas švelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, antrą kartą patikslino šių metų valstybės biudžetą, jame numatė lėšas pagalbai karo pabėgėliams ir kritinei nacionalinei infrastruktūrai išlaikyti.

Sutarta neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 VDU, neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD − atitinkamai iki 870 eurų ir 810 eurų. Didesnis NPD bus pritaikytas nuo šių metų pradžios.

Siekdamas mažinti dėl infliacijos kilusius neigiamus ekonominius ir socialinius padarinius Seimas nuo birželio 1-osios nustatė papildomą senatvės pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimą. Priimtas įstatymas leido senatvės pensijas padidinti 5 proc.

Valstybės biudžeto lėšomis iš dalies bus kompensuojamas elektros energijos ir gamtinių dujų kainų augimą buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. Vyriausybė dujų ir elektros kainos dalies kompensavimui buitiniams vartotojams suplanavo skirti virš 570 mln. eurų, nebuitiniams – 120 mln. eurų.

Kartu parlamentas praėjusiame šildymo sezone dėl išaugusių sąskaitų už šildymą ir karštą vandenį sumažino centralizuotai teikiamai šilumos energijai taikomą lengvatinį PVM tarifą iki 0 proc., kompensuojant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.

Priimtomis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisomis nutarta dvejiems metams pratęsti terminą, kai skiriant piniginę socialinę paramą nevertinamas asmens nuosavybės teise turimas turtas. Tokiu būdu parama bus skiriama iki 2024 m. balandžio pabaigos.

Parama ir lengvesnės sąlygos šeimoms

Seimo priimti įstatymai padės lengviau derinti šeimos ir darbo poreikius. Mažus vaikus auginantiems darbuotojams įstatymų pakeitimai leis prašyti lankstesnių darbo sąlygų, t. y. dirbti ne visą darbo laiką, dirbti nuotoliniu būdu ir pan.

Viena iš ypač svarbių naujovių tėvams – papildomos vienos poilsio dienos suteikimas per tris mėnesius 1vaiką iki 12 metų auginantiems darbuotojams. Nauja nuostata įsigalios rugpjūčio 1-ąją.

Priimtomis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis nutarta nuo 2023 m. keisti vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarką ir atostogų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžius. Pagal priimtas pataisas tėvams nuo kitų metų pradžios bus sudaryta galimybė pasirinkti vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai. Iš jų po 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galės prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų mėnesių įteisinimas paskatins tėvus aktyviau įsitraukti į vaikų priežiūrą. Šeimos, pasirinkdamos bet kurį modelį, finansiškai nenukentės arba turės palankesnes finansines sąlygas.

Seimas priėmė Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytas iniciatyvas, pagal kurias nuo kitų metų pradžios valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių darbuotojams darbo savaitė galės būti sutrumpinta iki 32 valandų, jei jie anksčiau laiko grįš iš vaiko priežiūros atostogų, o didesnės valstybės institucijos įpareigotos įrengti vaikų valandinės priežiūros kambarius.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimais nutarta sudaryti galimybę embrionus saugoti terminuotą laiką ir sumažinti poroms finansinę naštą. Tokiu būdu atsisakyta įstatyme įtvirtinto neterminuoto embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke. Pataisomis taip pat visiems vaikams, susidūrusiems ankstyvajame amžiuje su sunkiomis ligomis, sudaryta galimybė išsaugoti savo vaisingumą. Iki šiol vaisingumo išsaugojimas buvo įmanomas tik vaikams nuo 14 metų.

Sesijoje – aktualūs socialinės apsaugos srities pokyčiai

Kaip jau įprasta, socialinės apsaugos srities klausimams Seimo sesijos darbotvarkėje tradiciškai skiriamas ypatingas dėmesys.

Seimo priimtos Užimtumo įstatymo pataisos padės ateityje į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Pokyčiai ir naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas.

Naujomis Darbo kodekso pataisomis Seimas uždraudė smurtą ir priekabiavimą darbe, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties. Tikimasi, kad patvirtinti pokyčiai padės kovoti su mobingu darbe.

Seimas įtvirtino apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris leis policijai įpareigoti smurtautoją išsikelti iš gyvenamosios vietos. Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiais pakeitimais siekiama valstybės lygiu mažinti smurtą artimoje aplinkoje, sustiprinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.

Nuo lapkričio 1 d. visos pirmą kartą Lietuvoje registruojamos viešojo transporto priemonės, kurios veža keleivius keliais arba vidaus vandenimis, privalomai turės būti pritaikytos neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims, o nuo 2023 m. asmeniniams asistentams, lydintiems neįgaliuosius į kultūros įstaigas ir renginius, bus sudaryta galimybė patekti į juos nemokamai.

Seimas nusprendė gerinti vaikų išlaikymo išmokų administravimą: gauti išmokas vaiko išlaikymui galės ir tie asmenys, kurie yra išvykę iš šalies, pakeitę gyvenamąją vietą ar kurie neturi pilietybės ir gyvena Lietuvoje.

Priimtos Konstitucijos pataisos, rinkimų ir savivaldos įstatymai

Seimas priėmė su rinkimais susijusias Konstitucijos pataisas. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet vyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 m. numatomų Seimo rinkimų.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nustatyta, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus. Tokiu būdu Lietuvos gyventojai ir toliau išlaikys teisę savivaldybių vadovus rinkti tiesiogiai.

Seimas sumažino amžiaus ribą ir leido į Lietuvos parlamentą kandidatuoti asmenims, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų. Šį iššūkį jaunieji kandidatai galės priimti jau artimiausiuose Seimo rinkimuose 2024-aisiais.

Seimas taip pat papildė Konstituciją nauja nuostata ir panaikino nuolatinį apribojimą būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas pritaikius konstitucines sankcijas. Pagal priimtą pataisą, asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galės užimti Konstitucijoje nurodytas su priesaikos davimu susijusias pareigas, kai nuo Seimo sprendimo dėl pašalinimo ar mandato panaikinimo bus praėję ne mažiau kaip 10 metų.

Parlamentas priėmė konstitucinį įstatymą – Rinkimų kodeksą, kuris pakeis šešis atskirus su rinkimais susijusius teisės aktus ir naujai reglamentuos Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką. Partijoms leista steigti analitinius centrus, detaliau reglamentuotas rinkimų komitetų steigimas.

Nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija patvirtintas naujas merų įgaliojimų modelis. Pagal jį, savivaldybės taryba bus atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomoji institucija.

Priimtu Referendumo konstituciniu įstatymu įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, Lietuvos piliečiams sudaromos teisinės galimybės saugiai įgyvendinti referendumo teises ekstremalių situacijų atvejais, sprendžiant svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus.

Stiprinama energetinė nepriklausomybė

Siekdamas stiprinti energetinę nepriklausomybę Seimas patvirtino vėjo elektrinių jūroje plėtrą ir didesnius energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių tikslus, į nacionalinę teisę perkėlė europinės direktyvos nuostatas dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją.

Priimtomis atsinaujinančią energetiką spartinsiančiomis pataisomis šalinami biurokratiniai trukdžiai ir pertekliniai ribojimai saulės ir vėjo elektrinėms, siekiama sukurti palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui, skatinti energetinių bendrijų kūrimąsi bei atliepti gyventojų poreikius.

Priimti aktualūs sprendimai

Sesijoje parlamentas taip pat priėmė aktualius sveikatos, finansų, švietimo, kultūros ir sporto bei kitų sričių sprendimus.

Tarp itin svarbių sprendimų – patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigų reforma. Ją įgyvendinus tikimasi teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją. Įstatyme detaliai reglamentuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas ir pacientų pavėžėjimo tvarka bei organizavimas.

Naujomis nuostatomis įtvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijos, nuo 2023 m. optimizuotas greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimas. GMP centralizacija padės racionaliai paskirstyti medikų brigadoms tenkančius krūvius, optimizuoti greitosios pagalbos geografinį prieinamumą ir atvykimo laiką, suvienodinti paslaugų kokybę ir standartus.

Seimas priėmė švietimo bendruomenei aktualias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis didinamas aukštojo mokslo prieinamumas pažeidžiamoms visuomenės grupėms, tobulinamas mokslo ir studijų sistemos valdymas, gerinama studijų ir mokslo (meno) veiklos kokybė, sukuriamos teisinio reguliavimo sąlygos, reikalingos tyrėjų karjeros patrauklumui didinti. Profesinėse mokyklose vėl bus galima vienu metu įgyti kelias kvalifikacijas.

Nuo liepos 1 d. visiems sportininkams didės valstybės stipendijų dydžiai, jos bus skiriamos didesniam atletų ratui, o kartu su stipendija valstybės lėšomis jiems bus suteikiamos ir socialinės garantijos.

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, kuriuo nutarė nuo šių metų lapkričio 1 d. apriboti didesnius tarpusavio atsiskaitymus ir kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais virš 5 tūkst. eurų. Tikimasi, kad šis ribojimas bus svarbi priemonė kovojant su šešėliu ir pinigų plovimu.

Lietuvos miestuose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise bus perduodama naudoti savivaldybėms – taip apsisprendė Seimas, priėmęs žemės reformos paketą. Perėmusi valstybinę žemę, vietos savivalda joje galės šeimininkauti ne formaliai, o realiai.

Nuo 2023 m. spalio 1 d. nutarta leisti Lietuvos valstybės herbą naudoti ant motorinių transporto priemonių ir jų priekabų valstybinio registracijos numerio ženklų.

Pavasario sesijos metu Seimas nusprendė Aleksandro Stulginskio žvaigžde apdovanoti Prezidentą Valdą Adamkų ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatorių Ričardą Džozefą Durbiną (Richard Joseph Durbin). Jie tapo pirmaisiais šio Seimo apdovanojimo laureatais.

Paskutinę sesijos dieną Seimas priimtu įstatymu suteikė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui valstybės vadovo statusą.

Pavasario sesijos metu Seimo rūmuose buvo surengta NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija, kurioje dalyvavo apie 300 parlamentarų iš 30 NATO valstybių narių ir apie 100 atstovų iš 30 valstybių partnerių. Ypatingas dėmesys šioje sesijoje buvo skirtas karui Ukrainoje ir Rusijos keliamoms grėsmėms.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p.[email protected]