Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Ruslanas Stefančukas: „Negali būti nuovargio, kai kovoji už savo laisvę ir ramybę mūsų vaikams ir anūkams“

2022 m. gruodžio 6 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

 

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko Ruslano Stefančuko kalba, pasakyta Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje:

 

Gerbiamoji Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, mielos ponios ir ponai. Nuoširdžiai dėkoju už kvietimą pasisakyti Lietuvos Respublikos Seime. Apie jus žino ir jums dėkingi esantys už šios puikios šalies sienų. Dėkingi už tai, kad jūs demonstruojate lyderystę daugeliu aktualių regiono klausimų, už tai, kad demonstruojate nepajudinamą ir karštą paramą laisvei ir demokratijai, už tai, kad šiomis dienomis jūs palaikote Ukrainą ir ukrainiečius jų sąžiningoje kovoje.

Turime kupiną bendrų įvykių istoriją, tačiau priminsiu tik keletą svarbių mūsų dabarties momentų. Džiaugėmės su Lietuva ir Lietuvos žmonėmis, kai 1990 metų kovo 11-ąją tada dar Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir suteikė viltį ir postūmį kitoms pavergtoms šalims susigrąžinti kažkada prarastą laisvę.

Pirmoji sveikinimo telegrama Ukrainos nepriklausomybės dienos proga 1991 m. rugpjūčio 24 d. atkeliavo iš Lietuvos – nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio. Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, oficialiai pripažinusių Ukrainos nepriklausomybę 1991 m. gruodžio 4 d. pagal gruodžio 1 dienos Ukrainos referendumo rezultatus.

Kažkada jūs pradėjote kovą su rusiškuoju totalitarizmu ir griovėte SSRS, o mes dabar kovą baigiame mūšio lauke tiesiogine to žodžio prasme, ginamės nuo plataus masto, neišprovokuotos Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą. Okupavusi dalį Ukrainos teritorijų, sistemingai naikindama civilius ir energetikos infrastruktūros objektus, kankindama ir žudydama taikius Ukrainos piliečius, Rusija dar kartą visam pasauliui demonstruoja, kad ne tik negerbia tautų apsisprendimo teisės, ne tik nevertina žmogaus gyvybės ir jo laisvės, bet kasdien ir kas minutę grasina savo taikiems kaimynams. Nors visa demokratinė bendruomenė ryžtingai smerkia Rusijos Federacijos pradėtą karą prieš Ukrainą, Rusija ir toliau akivaizdžiai nepaiso tarptautinės teisės ir visuotinai pripažintų elgesio civilizuotame pasaulyje taisyklių. Rusija atvirai bando visus įbauginti.

Kuo mes galime į tai atsakyti? Solidarumu, ryžtu ir nepalaužiamumu! Didvyriškai ginsime savo nepriklausomybę, laisvę ir taikų gyvenimą sau, Europai ir visam laisvajam pasauliui. Šioje kovoje mes pasikliaujame didele tarptautine parama. Leiskite man iš šios tribūnos visos Ukrainos žmonių vardu dar kartą išreikšti nuoširdų dėkingumą, kad nuo pirmųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą valandų Lietuva suteikė mums visapusę karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą. Dešimtys tūkstančių ukrainiečių moterų ir vaikų – laikinai perkeltų asmenų – rado prieglobstį draugiškoje Lietuvoje. Vilniuje atidarytas ir veikia pirmasis Ukrainos centras Europos Sąjungos šalyse. Ačiū už tai!

Man labai malonu matyti Ukrainos vėliavas prie įėjimo į Seimą ir miesto gatvėse. Mūsų vėliava tapo kovos už laisvę simboliu visoje Europoje ir mes, parlamentarai, įnešame kuklų indėlį į šią kovą, kurdami broliškus ir seseriškus mūsų šalių santykius. Tikiu, kad Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Seimo ir Senato, Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėja sustiprins mūsų pozicijas ir mūsų vienybę. O šiandieninį susitikimą su jumis vertinu kaip didžiulį Seimo domėjimąsi tolesne parama Ukrainai, pasirengimą eiti kartu petys petin iki mūsų bendros pergalės.

Jūs buvote su mumis nuo pirmosios karo dienos. Kai Rusijos kariuomenė atakavo Kyjivą ir jo priemiesčius, pasauliui sustingus nuo šoko nuo Rusijos agresijos klastingumo, žiaurumo ir masto, Lietuvos Respublikos Seimas ėmėsi veiksmų ir jau vasario 24 dieną priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, o kovo 8 dieną kartu su Estijos ir Latvijos parlamentais patvirtino bendrą Baltijos šalių parlamentų pareiškimą, remiantį Ukrainos narystę Europos Sąjungoje.

Gerbiama ponia pirmininke, šiandien vėl prisimenu jūsų vizitą Kyjive kovo 24 dieną kartu su Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais. Kai okupacinės kariuomenės artilerija dar buvo per mažą atstumą nuo Kyjivo, jūs buvote pirmieji parlamentų vadovai, atvykę mūsų palaikyti. Jau tada raginote tarptautinę bendruomenę įvesti visišką prekybos embargą Rusijai, padidinti ginklų tiekimą Ukrainai, parengti detalų Ukrainos atstatymo ir pagalbos jos ekonomikai atgaivinti planą. Jūs buvote Bučoje ir Borodiankoje ir tapote tiesioginiais rusų įvykdyto didelio masto mūsų miestų ir kaimų naikinimo, mūsų žmonių genocido liudininkais.

Mes Ukrainoje labai vertiname jūsų poziciją, gerbiama ponia Viktorija, taip pat Seimo ryžtą kuo greičiau patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos nusikaltėlius. Dėkojame už jūsų paramą idėjai ir procesui sukurti Specialųjį tarptautinį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams tirti. Gegužės 10 dieną Lietuvos Seimas tapo pirmuoju užsienio parlamentu, pripažinusiu Rusiją valstybe, remiančia teroristinius aktus ir juos vykdančia. Ta pačia rezoliucija Seimas Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainoje pripažino Ukrainos žmonių genocidu. Šiuo laikotarpiu, tai yra nuo vasario 24 dienos, Seimas priėmė dešimt rezoliucijų, palaikančių Ukrainą ir smerkiančių Rusijos veiksmus! Įspūdingas skaičius. Jūsų ryžtas yra nuostabus, mieli kolegos. Šios rezoliucijos tapo pavyzdžiu daugeliui kitų parlamentų.

Gerbiama ponia pirmininke, gerbiami Seimo nariai! Dėkoju už jūsų ryžtą nesustoti,  priešingai – stiprinti paramą Ukrainai. Negali būti nuovargio, kai kovoji už savo laisvę ir ramybę mūsų vaikams ir anūkams. Esu dėkingas, kad Vyriausybė numatė ir Seimas 2023 metų Lietuvos valstybės biudžete patvirtino lėšas Ukrainos kariuomenės reikmėms, įskaitant mūsų didvyrių karių mokymo ir medicininės reabilitacijos finansavimą.

Rusija į Ukrainą paleido daugiau nei keturis tūkstančius įvairių raketų. Nemaža jų dalis buvo sąmoningai nukreipta į civilinę ir energetikos infrastruktūrą. Lietuva šiandien yra viena iš šios energetikos infrastruktūros atkūrimo lyderių. Jūs mus aprūpinate transformatoriais, generatoriais ir kita reikalinga įranga.

Šiandien visus ukrainiečius vienija bendra nacionalinė idėja – laimėti, atstatyti Ukrainą, padaryti ją dar gražesne šalimi ir Europos Sąjungos nare. Mūsų noras laimėti yra pagrįstas mūsų istorija. Nelengva kaip ir jūsų. Tragiška, didvyriška istorija sustiprino ir ukrainiečius, ir lietuvius. Esame ne tik stiprūs, bet ir nepalaužiami.

Noriu, kad visi tai išgirstų, ypač rusai – mūsų nepalaušite! O mūsų kariai mūšio lauke savo akimis jau matė, kaip rusai bijo šio nepalaužiamumo – pamatuoto, ramaus, sąmoningo darbštuolių nepalaužiamumo. Jie po vasario 24 dienos buvo priversti atitrūkti nuo kasdienių darbų: kas sėjo, kas mokė vaikus, kas rašė knygas. Paėmė į rankas ginklus, kad apgintų savo ir mūsų taikią, laisvą ateitį.

Mieli draugai, Ukraina ir Lietuva ėjo ir eis greta. Turime kelis šimtmečius bendros istorijos, ypač didvyriškų kovų už nepriklausomybę ir laisvę. Mūsų tautos kartu nugalėjo Maskvos kariuomenę mūšyje prie Oršos 1514 metais.

1991 m. vasario 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė konstitucinį įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės“. Taip buvo parodytas Lietuvos tvirtas apsisprendimas pasitraukti iš SSRS ir taip nutraukti savo okupaciją. Įvykiai Lietuvoje tada tapo Sovietų imperijos žlugimo katalizatoriumi.

Šiandien bendromis pastangomis turime padaryti galą agresyviam Rusijos imperializmui. Tai pasieksime kartu laimėdami karą. Kartu ne mažiau svarbus uždavinys yra Ukrainai įgauti visateisę narystę Europos Sąjungoje. Stengiamės stipriai prisidėti prie laisvos demokratinės Europos šalių sandraugos klestėjimo. Mes to link dirbame. Aukščiausiojoje Radoje priimame Europos integracijos įstatymus, kad laiku pasiektume tuos sėkmės rodiklius, kuriuos mums pažymėjo Europos bendruomenė. Vaizdžiai tariant, vienoje rankoje laikome ginklą, o kitoje rašiklį.

Mes laimėsime ir pasieksime visus savo tikslus, nes iš kartos į kartą mes mokame kovoti ir mokame dirbti, nes kiekvienas ukrainietis rodo išskirtinį didvyriškumą, nes turime ištikimų draugų. Lietuva tarp jų užima ypatingą vietą.

Ačiū, ponia pirmininke. Ačiū, ponios ir ponai Seimo nariai. Ačiū, bičiuliška Lietuva ir broliški Lietuvos žmonės.

Kartu iki pergalės! Kartu į pergalę! Šlovė Ukrainai! Šlovė Lietuvai!

 

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2022-12-06 11:21
   Rimas Rudaitis