Trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų asamblėjos komitetuose aptarta parama Ukrainos pasirengimui narystei Europos Sąjungoje, Ukrainos atstatymui reikalingos priemonės ir saugumo klausimai

2022 m. gruodžio 7 d. pranešimas žiniasklaidai 

12-ojoje Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos sesijoje posėdžiavusiuose komitetuose pabrėžta: derybos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje turi prasidėti kuo greičiau; Ukrainai svarbu teikti visą reikalingą paramą siekiant jos pergalės kare ir atstatant šalį;  turi būti priimtas politinis sprendimas dėl Ukrainos narystės NATO.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Viktorija Chorna)

Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos komitete aptartas Ukrainos pasirengimas narystei Europos Sąjungoje, Lietuvos ir Lenkijos parama pasirengimo procesams. Komiteto posėdyje sutarta, kad reikalinga daryti viską, kad Ukrainos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje prasidėtų kiek įmanoma greičiau. „Langas narystei Europos Sąjungoje yra atidarytas. Privalome padėti Ukrainai vykdyti reikalingas reformas, nuolat apie jų vykdymą informuoti prašant derybų pradžios kiek įmanoma greičiau – kitais metais. Kad langas nebūtų uždarytas“, – apibendrindamas komiteto darbą kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Ukrainos parlamento atstovai buvo paraginti kiekvieną mėnesį paruošti pažangos raportus, su kuriais supažindintų Europos Sąjungos valstybes. „Apie pažangą ne tik Europos Komisijos identifikuotose septyniose srityse, bet apskritai visose srityse“, – atkreipė dėmesį komiteto posėdžiui pirmininkavęs Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjoje pirmininko pavaduotojas.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Ilona Šilenkova)

Bendrame Prekybos ir ekonomikos plėtros, regioninio ir vietinio bendradarbiavimo bei Socialinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komitetų posėdyje aptartas Ukrainos atstatymas ir jam reikalingos ekonominės, energetikos ir humanitarinės paramos priemonės. „Karas Ukrainoje tapo kiekvieną dieną mūsų priimamų sprendimų kontekstu. Esame tvirtai įsipareigoję teikti Ukrainai visą reikalingą paramą – politinę, karinę, ekonominę, energetinę, humanitarinę – siekiant jos pergalės kare ir atstatant šalį.

Lietuva ir Lenkija šiandien yra vienos energetikos infrastuktūros lyderių. Operatyviai reagavome į skubius Ukrainos energetinės paramos poreikius. Tarptautinis energetikos klasteris tapo puikiu praktinio bendradarbiavimo pavyzdžiu ruošiantis atstatyti Ukrainos energetinę infrastruktūrą, nukentėjusią nuo aktyvių karo veiksmų. Tarptautinė bendruomenė, pirmiausia – Europos Sąjunga, turi siekti užtikrinti greitą ir veiksmingą paramą“, – pabrėžė jungtiniam komitetų posėdžiui pirmininkavęs Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.

Komitetų posėdyje pasisakę Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacijos atstovai atkreipė dėmesį, kad nepaisydama vykstančio karo Ukraina vystosi, keičia teisės aktus – daro viską, kad ne tik įgyvendintų Europos Sąjungos reikalavimus, bet ir būtų šalis, į kurią galima investuoti. Pabrėžta, kad tam ypač svarbi 100 procentų apsauga nuo raketų. Išsakytas poreikis reformuoti medicinos sektorių, nes „šiuo metu užtikrinamas tik žmonių gelbėjimas ir būtina reabilitacija“.

Kviestinis bendro komitetų posėdžio svečias – Lietuvos Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė – apžvelgė Lietuvos teikiamos paramos Ukrainai tendencijas, pristatė keletą konkrečių paramos priemonių, didžiausią dėmesį skirdama energetikos sektoriui. Buvo pristatytas ir Lietuvos įsitraukimo į Ukrainos atstatymą planas.

Prekybos ir ekonomikos plėtros, regioninio ir vietinio bendradarbiavimo bei Socialinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komitetų posėdyje buvo aptarta daugiašalė parama ir jos koordinacija.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Ilona Šilenkova)

Bendradarbiavimo saugumo srityje komitete aptartas transatlantinis, saugumo ir NATO dėmuo mūsų regione, atgrasymo ir gynybos politikos stiprinimas.

Komiteto darbą Trišalės Asamblėjos sesijoje apibendrino posėdžiui pirmininkavęs Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata ir pažymėjo, kad kviestinio komiteto pranešėjo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, pasisakymo tezės tapo parlamentarų diskusijos gairėmis. „Ukraina yra raktas į naują Europos saugumo architektūrą. Formulė „ginklai, ginklai, ginklai Ukrainai“ turi būti įgyvendinama toliau. Komitete kalbėta, kad Rusija turi būti sutriuškinta, grąžinta į savo sienas. Kad turės mokėti reparacijas Ukrainai. Režimo šalininkai bus nuteisti. Kaliningradas bus demilitarizuotas, o Baltarusija – deokupuota“, – pristatė R. Lopata.

Bendradarbiavimo saugumo srityje komiteto nariai pabrėžė, kad 2023 m. NATO viršūnių susitikime turi būti priimtas politinis sprendimas dėl Ukrainos narystės NATO. „Susitikime reikia kelti klausimą apie keturių procentų BVP skyrimą valstybėse narėse, kad Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime užfiksuotą formulę „nuo bataliono prie brigados“ reikia pratęsti Vilniuje – „nuo brigados prie divizijos“, – kalbėjo komiteto darbą apibendrinęs R. Lopata. Pabrėžta, kad trišalės Asamblėjos pagrindu svarbu vykdyti aktyvią parlamentinę diplomatiją aptariant Ukrainos narystės NATO klausimus ir Rusijos nubaudimo temą.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Ilona Šilenkova)

Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėją, Seimo delegaciją ir jos veiklą galima rasti ČIA.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėja Monika Kutkaitytė

Tel. (8 5) 239 6666, el. p. [email protected]