Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Seimas priėmė viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymą

2022 m. gruodžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimas įtvirtino totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimą ir nustatė viešųjų objektų pripažinimo tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pašalinimo ar pakeitimo tvarką.

Įstatymas sudarys prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Pasak Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės, taip pat labai svarbi šio įstatymo misija – ne tik šalinti, keisti ženklus, bet ir sustiprinti totalitarinių, autoritarinių režimų sklaidos prevenciją. „Kitaip tariant, padės mums ne tik nuimti ženklus, bet ir kalbėti, ką reiškia mums šie ženklai, ką reiškia mūsų valstybei visai neherojiškų asmenybių vardu pavadintos gatvės ar miestų aikštės ir ką mes turime permąstyti ir suprasti šioje istorijoje“, − anksčiau yra teigusi parlamentarė.

„Antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu buvo pastatyta ar kitaip įamžinta daugiausia, šiuo metu dar išlikusių, viešųjų objektų, susijusių su komunizmo režimu ir ideologija, vyko prievartinė Lietuvos sovietizacija, sovietų politinės ir ekonominės represijos, buvo vykdomas teroras, represijos, nepateisinamos civilių gyventojų žudynės (nusikaltimai žmoniškumui), deportacijos, dvasinio gyvenimo slopinimas, visuomenės rusinimas“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte. Pasak iniciatorių, XX am. Europoje veikę totalitariniai bei autoritariniai režimai siekė į režimo idėjų palaikymą ir skleidimą įtraukti okupuotas visuomenes, todėl vykdė milžinišką okupuotų šalių piliečių indoktrinaciją, neretai per viešuosius objektus.

Pagal priimtą įstatymą, bus draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant:

1) simbolius ar pateikiant informaciją, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos;

2) asmenis (kai žinoma, kad šie asmenys veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms), organizacijas, įvykius ar datas, simbolizuojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją bei 1939–1944 metų nacistinę okupaciją, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas.

 

 

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir savivaldybių institucijos.

Įvertinti, ar viešaisiais objektais nepažeidžiamas įstatyme nustatytas draudimas, Seimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teikimu sudarys tarpinstitucinę komisiją ir paskirs jos pirmininką.

Centro generalinis direktorius, gavęs šios komisijos išvadą, sprendimą dėl viešojo objekto turės priimti ne vėliau kaip 5 darbo dienas. Centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo galės būti asmenų, manančių, kad šiuo sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai, taip pat viešąjį interesą ginančio prokuroro skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Už šį įstatymą (projektas Nr. XIVP-1778(2), kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p.[email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2022-12-21 13:58
   Rimas Rudaitis