Seimas pritarė siūlymui išmokėti kompensacijas už nacių ir sovietų nacionalizuotą žydų nekilnojamąjį turtą

2022 m. gruodžio 20 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Seimas, 74 parlamentarams balsavus už, prieš 6 ir dviem susilaikius, pritarė Geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymui (projektas Nr. XIVP-2290(2), kuriuo reglamentuojama kompensavimo už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų, tvarka. Šiuo teisės aktu keičiamas Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas.

Kompensacija bus mokama už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą:

1) išlikusį Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę;

2) iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusių žydų tautybės asmenų nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę, į kurį jie ar jų įpėdiniai neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisių, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus šio turto savininkų ar įpėdinių.

Mokėtinos kompensacijos dydis už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą – per 37 mln. 71  tūkst. eurų; už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, taip pat bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus šio turto savininkų ar įpėdinių, – 37 mln. eurų.

Išmokėta kompensacija galės būti naudojama tik šiems tikslams:

1) Lietuvoje gyvenančių ar Lietuvos Respublikos pilietybę turinčių žydų tautybės asmenų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo ir kitiems Lietuvos žydų bendruomenės puoselėjimo Lietuvoje tikslams;

2) nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems Lietuvos žydams remti. Šiam tikslui skiriama 868 tūkst. 860 eurų suma;

3) fondo nustatyta tvarka fondui pateiktiems Lietuvos žydų ar jų įpėdinių individualiems prašymams dėl kompensacijos už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą išmokėjimo (toliau – prašymas) tenkinti. Šiam tikslui fondo sprendimu gali būti skiriama ne mažesnė kaip 5 mln., tačiau ne didesnė kaip 10 mln. eurų suma;

4) fondo administravimo išlaidoms, kurių metinė suma negali viršyti 10 procentų metinės kompensacijos dalies, tvirtinamos kiekvienų metų valstybės biudžete.

Lietuvos žydai ar jų įpėdiniai prašymus ir turimus juos pagrindžiančius dokumentus fondui turės pateikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Fondas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. įvertins gautų prašymų pagrįstumą ir nustatys visiems Lietuvos žydams ar jų įpėdiniams vienodą skiriamos kompensacijos dydį.

Už vienam Lietuvos žydui priklausiusius visus neteisėtai nusavintus nekilnojamojo turto objektus fondas bendrai skirs vieną kompensacijos sumą, kuri nepriklausys nuo jam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės. Konkreti skiriama suma bus nustatoma fondo sprendimu, įvertinus bendrą visų gautų pagrįstų prašymų apimtį ir skiriamą kompensacijos sumą. Fondo paskirta kompensacijos suma ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 1 d. bus išmokama Lietuvos žydui ar jo įpėdiniams lygiomis dalimis.

Pagal šį įstatymą perduotas nekilnojamasis turtas turės būti naudojamas tik Lietuvoje gyvenančių ar Lietuvos Respublikos pilietybę turinčių žydų tautybės asmenų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo ir kitiems šių asmenų bendruomenės puoselėjimo Lietuvoje tikslams.

Įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]