Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis – už Lietuvos bepiločių orlaivių sektoriaus plėtrą

2023 m. sausio 31 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos (ATISE) pakomitetis sausio 30 d. posėdyje tęsė prieš metus pradėtą diskusiją apie Lietuvos pasirengimą diegti bepiločių orlaivių technologijas, aptarė Europos Komisijos reglamentą dėl bepiločių orlaivių srauto valdymo sistemos sukūrimo „U-space“ ir Europos Sąjungos „Bepiločių orlaivių strategiją 2.0“.

„Didėjant bepiločių orlaivių sistemų operacijų skaičiui Europos oro erdvėje ir šioms technologijoms sparčiai plėtojantis, kyla ir iššūkių, kurie susiję  su oro erdvės naudojimo reglamentavimu. Nustatant naują reglamentavimą, labai svarbu rasti subalansuotą sprendimą, kad nustatytos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės neužkirstų kelio moksliniams tyrimams, inovacijoms, didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui“, – sakė pakomitečio pirmininkas Andrius Kupčinskas.

Bepilotis orlaivis yra orlaivis be įgulos (įskaitant ir žaislinius orlaivius bei aviamodelius), kurį galima valdyti nuotoliniu būdu arba kurio skrydis valdomas automatiškai, taip pat ir laisvojo skridimo orlaivis. Bepiločių orlaivių panaudojimas yra labai platus – nuo komercinio panaudojimo sričių iki saugumo užtikrinimo. Nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai yra lengvai pritaikomi vykdyti įvairios paskirties užduotis, tačiau tai gali būti pavojingos pilotams, įprastu būdu valdantiems orlaivius. Ypač tai aktualu karinio konflikto metu.

Kauno technologijos universiteto doc. dr. Vito Grimailos nuomone, augant bepiločių orlaivių skaičiui, „iššūkių, susijusių su saugumu, bus vis daugiau ir todėl būtina galvoti apie apsaugą nuo nesankcionuotų skrydžių, o kuriamos antidroninės apsaugos priemonės turi būti adekvačios bepiločių orlaivių technologijoms“.

2022 m. lapkričio 29 d. Europos Komisija patvirtino „Bepiločių orlaivių  strategiją 2.0“, skirtą išmaniai ir tvariai bepiločių orlaivių ekosistemai sukurti. Europos Sąjungos (ES) siekis yra tapti tarptautine lydere ir rodyti pasauliui darnios plėtros pavyzdį išsaugant aukštą paslaugų kokybę ir aukštus ES standartus.  Manoma, kad 2030 m. bepiločiai orlaiviai ir jiems reikalinga ekosistema taps įprasta ES piliečių gyvenimo dalimi.

Anot Jungtinės Europos dronų asociacijos viceprezidento Vidmanto Kairio, „skaičiuojama, kad bepiločių orlaivių kuriama komercinė vertė 2030 m. turėtų svyruoti nuo 10,3 iki 20,4 milijardų eurų, o labiausiai tikėtina, kad bepiločių orlaivių paslaugų rinka Europoje pasieks 14,5 milijardų eurų ir jos metinis augimo tempas sieks 12,3 procentų ir sukurs 145 000 naujas darbo vietas. Lietuva turi pasinaudoti atsiveriamomis galimybėmis, dalyvauti atliekant mokslinius tyrimus ir vystant inovacijas, apimančias oro eismo valdymo ir „U-Space“ vertės grandines, leidžiančias kurti skaitmeninį Europos dangų.“

 

Parengė

Ekonomikos  komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė

Tel. (8 5) 239 6708, el. p. [email protected]

 

   Naujausi pakeitimai - 2023-02-01 09:43
   Jolanta Anskaitienė