Nepriklausomybės atkūrimo dieną filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

2023 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai

Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino ir įteikė apdovanojimą 2023 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatui dr. Viliui Bartninkui.

V. Bartninkas, atsiimdamas apdovanojimą, padėkojo už paskatą gilintis į rašytojo Petro Dirgėlos ir publicisto Gintaro Beresnevičiaus kūrybą.

„Šiems autoriams rašymas reiškė rūpinimąsi Lietuva. Savo veikaluose jie nerimavo, kad viešasis reikalas nyksta iš kasdien gausėjančių mūsų nesutarimų, kad sąžinė ir atmintis, artimo meilė ir teisingumas yra pavirtusios kaimynėmis, kurios tesusitinka valstybinių švenčių metu, kad viešos kalbos dažniau nutyli nei pasako tai, ką reikia pasakyti. Tačiau jų nerimas nebuvo kritika. Tai buvo pretekstas dairytis į praeities ženklus ir ateities galimybes ieškant to, kas mus atgaivintų. Jie abu ieškojo idealios Lietuvos. Ne pasakų, ne reklaminių įvaizdžių, bet idėjų ir simbolių, sąvokų ir tekstų, kuriuos mes kartu kaip politinė tauta esame sukūrę ir nepaliaujame kurti“, − sakė Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas.

Kaip pabrėžė V. Bartninkas, politikoje dažniau vertiname darbus, vis dar sakome „mažiau kalbų, daugiau darbų“, primiršdami, kad žodžiai ir darbai sudaro nedalomą visumą: „Lietuvos istorija yra ne tik žygiai ir statybos, bet ir laiškai, aktai, statutai, poemos, eilėraščiai ir konstitucijos. Tekstai brėžia idealios Lietuvos vertybių ir tikslų kontūrus, darbai geriau ar blogiau tai įgyvendina.“

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininko Virginijaus Valentinavičiaus įsitikinimu, Seimo skiriama Nepriklausomybės stipendija šiemet, kaip ir visada anksčiau, atiteko tikrai jos vertam jaunajam mokslininkui.

„Šių metų stipendijos laimėtojas Vilius Bartninkas žada gilintis būtent į tai, kas valstybėje yra ilgam – gilintis į tą giliau paklotą filosofinių valstybės principų pamatą, į filosofines Kovo 11-osios prielaidas. Vakarų politinės filosofijos ir jos viršūnės – Platono – žinovas Vilius Bartninkas siekia išlukštenti ir pristatyti valstybės supratimą, slypintį rašytojo Petro Dirgėlos ir kultūros filosofo Gintaro Beresnevičiaus tekstuose. Ši unikali ir labai ambicinga mokslinio tyrimo idėja užtikrintai laimėjo absoliučios Nepriklausomybės skyrimo komisijos narių daugumos balsus“, − kalbėjo komisijos vadovas. (Daugiau informacijos apie šių metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatą galima rasti čia)

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ilona Šilenkova)

Minėjimo dalyvių kalbose – apie politinę bendrystę, šalies laisvę, pasiekimus ir jaunąją kartą

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen įsitikinimu, per 33-ejus metus subrendo graži, pajėgi, nepriklausomybės sąlygomis susiformavusi karta, kuriai galimybė rinktis, atvirumas pasauliui, nevaržoma saviraiška yra duotybė. „Tačiau šiai kartai, nesusidūrusiai su okupacija, nepatyrusiai kovos už laisvę išbandymų, itin svarbu susirikiuoti vertybinius akcentus. Patirti, kaip laisvė atsiranda, kaip ji užgimsta. Ir kiek kainuoja ją įtvirtinti, apginti, atgauti“, – akcentuoja Seimo vadovė.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos 2022 m. laureatė Giedrė Žickytė savo kalboje sakė, kad laisvės, kuri prieš porą metų dar visiems mums atrodė toks savaime suprantamas dalykas, supratimas po vasario 24-osios negrįžtamai pasikeitė. „Ukrainoje kasdien, kiekvieną minutę, žūsta žmonės, griaunami miestai ir gyvenimai. Prieš metus mus visus – kino bendruomenę, Lietuvą ir visą pasaulį, sukrėtė Manto Kvedaravičiaus žūtis. Ši žaizda negyja iki šiol ir niekada neužgis. Tik skaudžiai mums visiems primins ištikimybės laisvei, tiesos ir žmogiškumo principams iki pat paskutinių akimirkų kainą“, – kalbėjo režisierė. Pasak jos, Kovo 11-osios stebuklas įvyko, nes žmonės nebuvo abejingi, nes tikėjo gražesnio pasaulio galimybe, susivienijo ir tam dėjo pastangas.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Gediminas Vagnorius pažymėjo, kad Lietuvos pergalė anuomet atvėrė duris į laisvę ir kaimyninėms tautoms. „Deja, tuo nepasinaudojo Rusija ir Baltarusija, kurios valdžią dešimtmečiams užgrobė nužmogėję diktatoriai“, – kalbėjo G. Vagnorius.

Pasak jo, atlaisvinus privačią iniciatyvą ir įsiliejus į turtingesnio pasaulio rinką, Lietuva neatpažįstamai pasikeitė – iš Europos pakraščio tampa pasiturinčia valstybe. „Tikiu, jog netrukus pasivysime ir senuosius Europos kraštus, jei ryžtingai tvirtinsime demokratijos pamatus ir mes, piliečiai, pagaliau pradėsime pasitikėti savo pačių renkamu parlamentu“, – viltį išreiškė G. Vagnorius.

„Šiandien optimistiškai galiu pasakyti, kad turbūt ne veltui mes dirbome, gyvenome tuos 33 metus, jeigu šiandien pasaulis mūsų klausosi ir mes galime kitam padėti“, – minėjime sakė Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Kumža.

Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo ir vadovo, 2012 m. Laisvės premijos laureato, politinio kalinio, kovotojo už Lietuvos laisvę Antano Terlecko anūkas, istorikas Antanas Terleckas tikino, kad šiandien politinė bendrystė yra svarbesnė už tautinę ir kalbinę. „ Jeigu čia stovėtų tikrasis Antanas Terleckas, o ne apsišaukėlis tuo pačiu vardu ir pavarde, į susirinkusiuosius turbūt kreiptųsi: „Mieli tautiečiai!“ Arba: „Lietuviai!“ Bet man atrodo, kad šiandien tokie kreipiniai praradę galią, jėgą ir net iš dalies prasmę, kurią turėjo okupacijos metais. Tada toks kreipinys buvo ir tam tikras politinis pareiškimas. Šiandien nesinori akcentuoti tik tautinės ar kalbinės bendrystės, nes politinė bendrystė yra svarbesnė. Tai ypač akivaizdu karo Ukrainoje fone – su Rusijos agresiją bandančiais atlaikyti ukrainiečiais jaučiu kur kas didesnę ir svarbesnę bendrystę, nei su tautiečiais, kurie pamuštą Rusijos tanką katedros aikštėje apibarstė gvazdikais. Arba tautiečiais, niekaip neapleidžiančiais verslo interesų Rusijoje – ir tais, kurie to „nesureikšmina“, – Kovo 11-osios minėjime kalbėjo A. Terleckas.

Jis prisiminė kažkada senelio paklausęs, o kokia buvo jų laisvės, nepriklausomybės vizija. „Jis net nesusimąstęs atsakė: mes tokios neturėjom. Pirma – nepriklausomybė, o tada jau visa kita. Kitaip tariant, atsakydamas į klausimą – už kokią Lietuvą kovojai – jis turėjo vienintelį atsakymą – už Nepriklausomą. Už tą pačią, kurioje dabar gyvename, už tokią, kuri buvo pradėta kurti 1990 m. kovo 11-ąją. Kas buvo toliau – jau visiškai kita istorija. Todėl klausimas, už kokią Lietuvą kovota, toks kaip jį kartais mėgstama užduoti, tėra anachronizmas. Pigaus populizmo ir visuomenės skaldymo įrankis, kuriuo naudojasi nelabai dori žmonės, dažniausiai dėl nieko nei kovoję, nei kada nors ketinantys nuoširdžiai kovoti“, – teigė istorikas A. Terleckas.

Renginių nuotraukos paskelbtos Seimo „Flickr“ paskyroje. Jas naudojant prie nuotraukų prašytume nurodyti: Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova arba aut. Ilona Šilenkova)

Šventinių renginių vaizdo įrašus galima peržiūrėti Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]