Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Seimas apsisprendė dėl religinių bendrijų pripažinimo reglamentavimo

2023 m. kovo 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

Seimas priėmė Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-1850(2), kuriomis tobulinamas valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms teisinis reguliavimas.

Priimtomis pataisomis įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, pakeičiant Konstitucijai prieštaraujančią nuostatą dėl religinės bendrijos pakartotinio kreipimosi dėl valstybės pripažinimo. Teisinis reguliavimas keičiamas ir įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo nuostatas.

Kitos (netradicinės) religinės bendrijos galės būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turės tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštaraus įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, priimtais pakeitimais eliminuojama teisinė situacija, kai religinei bendrijai kreipiantis į valstybę dėl pripažinimo, Seimas nepritaria nutarimo projektui, kuriuo siūloma suteikti pripažinimą. Tokiu atveju, religinė bendrija atsiduria tarsi teisiniame vaakume – jos atžvilgiu nepriimamas joks sprendimas.

„Kalbame ne apie kriterijus, bet apie procedūrą – kokius žingsnius Seimas turi padaryti spręsdamas šitą klausimą. Pagrindinis projekto tikslas yra suteikti daugiau aiškumo valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms suteikimo procese ir nustatyti tokį reguliavimą, kad tuo atveju, jeigu Seimas nepritaria nutarimui suteikti pripažinimą, tuomet Seimas turi priimti sprendimą dėl alternatyvaus nutarimo – nesuteikti pripažinimo. Ir, nesuteikdamas pripažinimo, jis turi nurodyti priežastis, kodėl jis tai daro. Tada ta religinė bendrija, kuri negavo pripažinimo, žino, kokius konkrečiai kriterijus jai papildomai reikia atitikti, arba gali tą nutarimą ginčyti konstitucine tvarka“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius.

Nustatyta, kad valstybės pripažinimą suteiks arba atsisakys suteikti Seimas. Religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jos ar jai priklausančių religinių bendruomenių įregistravimo Lietuvoje. Šis terminas yra prielaida (ne sąlyga turėti atramą visuomenėje ir užtikrinti, kad tos bažnyčios, religinės organizacijos mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai) pradėti valstybės pripažinimo suteikimo procedūrą. Pirminis įregistravimas bus laikomas  įvykusiu, jeigu religinė bendrija ar jai priklausančios religinės bendruomenės teisėtai veikė (buvo įregistruotos) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d.

Įstatyme įtvirtinta, kad valstybės pripažinimo klausimą Seimas išsprendžia priimdamas nutarimą per 3 mėnesius nuo teisingumo ministerijos išvados gavimo dienos, neįskaitant laiko tarp Seimo sesijų. Religinė bendrija, susipažinusi su teisingumo ministerijos išvada, turi teisę raštu pateikti nuomonę dėl šios išvados Seimui ir pristatyti ją Seimo nutarimo projekto svarstymo Seime metu. Jeigu Seimas nepritaria pateiktam Seimo nutarimo projektui, valstybės pripažinimo klausimas Seime sprendžiamas pakartotinai tol, kol priimamas atitinkamas Seimo nutarimas.

Seimo nutarime dėl atsisakymo religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą turi būti nurodytas tokio sprendimo pagrindas (pagrindai) ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje ir (arba) jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ir (arba) dorai. Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ji pakartotinai dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus 2 metams nuo tokio Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos.

Už Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas balsavo Seimo nariai 60, prieš buvo 32, susilaikė 21 parlamentaras. Šis įstatymas įsigalioja gegužės 1 d.

 

Iki įstatymo įsigaliojimo dienos pateiktų religinių bendrijų kreipimųsi dėl valstybės pripažinimo nagrinėjimas tęsiamas pagal priimto teisės akto nuostatas. Jeigu Teisingumo ministerijos išvada dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams Seimui nėra pateikta, ji pateikiama per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu Seimas, gavęs Teisingumo ministerijos išvadą dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams, nėra priėmęs nutarimo dėl valstybės pripažinimo religinei bendrijai suteikimo ar atsisakymo jį suteikti, valstybės pripažinimo klausimą jis išsprendžia per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, neįskaitant laiko tarp Seimo sesijų.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]