Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Ateities komiteto diskusijoje: „Didesnis regionų finansavimas esminių problemų neišspręs“

2023 m. kovo 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė šeštąją šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją „Regionų politika: iššūkiai, problemos, sprendimo būdai ir perspektyvos“.  

Ateities komiteto patarėjo prof. Arūno Augustinaičio nuomone, prieš pradedant reformas, svarbu pasirinkti Lietuvos logiką atitinkantį regionų modelį. „Gyvuoja daug naujojo regionalizmo arba atvirojo regionalizmo modelių ir atmainų, iš kurių galbūt reikėtų atrinkti geriausius požymius lietuviškajai atmainai prieš imantis didesnių pokyčių ir reformų. Svarbiausia suprasti vidinę logiką“, – svarstė A. Augustinaitis.

Tam iš dalies pritarė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė, kuri pastebėjo, kad nors Lietuvoje regioninė politika yra savarankiška, tačiau ji turi būti pagrindiniu dėmeniu vykdant bet kokią reformą. „Mes regioninę politiką laikom savarankiška, bet ji horizontaliai prisideda prie kitų valstybės politikų įgyvendinimo – ar tai būtų sveikatos sritis, ar švietimo, socialinė ir susisiekimo. Bet kokia valstybės reforma ar iššūkiai turi būti vertinami per regioninę dimensiją“, – kalbėjo D. Sujetaitė.

Svarstant apie Lietuvos regionų problemų sprendimų būdus vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigė, kad ekonominis skirtumas tarp Lietuvos savivaldybių ir Vilniaus miesto yra milžiniškas, tačiau šią problemą išspręsti gali padėti Europos fondai. „Vilnius sugeneruoja beveik 42 proc. valstybės BVP, tuo metu Tauragė – 1,8 proc., Utena – 2 proc. <...> Naudodami  finansines investicijas, biudžetą ir Europos Sąjungos lėšas, galime subalansuoti tas disproporcijas, ir tai gali suteikti naują impulsą regionui ir jų savivaldybių tolygiam išvystymui ir plėtrai“, – teigė A. Abramavičius.

Tokį požiūrį kiek skeptiškai vertino Seimo narys Kęstutis Masiulis, kurio nuomone, didesnis regionų finansavimas esminių problemų neišspręs. „Ne dėl to jie (regionai – aut.) miršta, kad pinigų trūksta, o dėl to, kad ten jauni žmonės nenori gyventi. Tada pabandykim atsakyti, kodėl žmonės nenori gyventi regione? <...> Pirma, geras darbas, po to, šiuolaikiškas būstas, tada jaunimas pradės vertinti ir paslaugas regionuose“, – svarstė K. Masiulis.

K. Masiulio pozicijai iš dalies pritarė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, kuris pastebėjo, kad norint pritraukti verslą ir jaunus žmones į regioną, reikia balansuotai vystyti tiek verslo aplinką, tiek infrastruktūrą. „Nesukūrus darbo vietų, neužtikrinus  infrastruktūros, nebus tos gerovės. Turėsime išlaikytinių armiją, kurie žiūrės ištiesę ranką, kaip gauti kažkokią išmoką. Na, bus gera aplinka, bet perkamoji galia bus maža ir ekonomika nesivystys“, – teigė D. Arlauskas.

Šiaulių Pramoninkų asociacijos pirmininkas Alvydas Stulpinis teigė, kad švietimas leidžia regionuose plėsti verslą, tačiau siūloma kolegijų jungimo reforma turės priešingą efektą. „Tas dirbtinis kolegijų sujungimas yra toks skaudus regionui, tai šiandien yra vienas paskutinių „vinių“ regionų žlugimui. Tai yra paskutinis žinių šaltinis, kuris dar ruošia pramonei žmones, suteikia techninės pusės išprusimą pradedant šaltkalviu, elektriku ir t.t. Šiandieną tos institucijos yra pakabintos šio įstatymo (švietimo įstatymo – aut.), ir mes privalome priverstinai jį įvykdyti, nors kai kur kolegijos yra stiprios“, – kalbėjo A. Stulpinis. 

Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininkas, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius svarstė, kad reikia keisti požiūrį į regionus ir investuoti į Lietuvos regionų žinomumą, kurie yra savaip išskirtiniai. „Reikia parodyti tą gėrį, kuris yra Lietuvoje, ne tik Vilniuje. <...> Kuo Lietuva bus unikalesnė ir kuo labiau regionai bus išskirtiniai, <...> tuo mes būsime saviti, tuo mes būsime įdomūs tiek lietuviams, tiek užsieniečiams, kurie Lietuvos ekonomikai duoda naudą“, – svarstė S. Mockevičius.

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas Lauras Bielinis.

 

Diskusijos vaizdo įrašas

 

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

 

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

 

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2023-03-30 11:37
   Jolanta Anskaitienė