Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas: „Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms mechanizmas – tobulintinas“

2023 m. kovo 31 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (Komitetas) svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl finansavimo pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. 2018 metais priimtas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas Nr. XIII-1281 (Įstatymas) jau suteikė galimybę daugiau kaip 5000 jaunų šeimų, Lietuvos regionuose įsigyjančioms pirmąjį būstą, pasinaudoti šia paskata. Paskata teikiama jaunoms šeimoms, imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar (ir) statyti, skiriant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti. Lėšas finansinei paskatai sudaro atitinkamais metais šiai priemonei skirti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai. 2023 metais jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti skirti 8 mln. eurų. Skirtos lėšos poreikio nepatenkina, o finansinės paskatos  tebelaukia virš 1000 jaunų šeimų. Komiteto nariai sulaukė jaunų šeimų prašymų padidinti finansavimą ir nepasitenkinimo dėl neapibrėžtumo laukiant subsidijų eilėje.

Suprasdami susidariusią situaciją, posėdyje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ir Lietuvos banko atstovai vis tik turėjo pastabų esamai finansinės paskatos sistemai. Lietuvos banko vertinimu, valstybės teikiama finansinė paskata regionuose pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms nėra naudojama tikslingai ir gali prisidėti prie disbalansų gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje formavimosi, tad ši paskata turėtų būti įvertinta tikslingumo ir poveikio būsto rinkai atžvilgiu.

Šios paskolos su paskata ir parama sudarė didelę dalį viso būsto paskolų srauto vietovėse šalia didžiųjų Lietuvos miestų. Vilniaus ir Kauno apskrityse ši dalis 2021 m. išaugo iki 8 proc., o Klaipėdos apskrityje – iki 18 proc. Dėl to, Lietuvos banko nuomone, būtina įvertinti dabartinių kriterijų, pagal kuriuos nustatomos vietovės, kuriose galima įsigyti būstą su paskata, tikslingumą ir šiai paskatai skiriamų valstybės lėšų sumą. Taip pat pažymėta, kad galimybės su paskata nusipirkti būstą arti didžiųjų miestų (kaip Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose) ir savo ekonominę veiklą vykdyti didžiuosiuose miestuose iš esmės neatitinka paskatos tikslo dėl regionų vystymosi skatinimo ir galimai prisideda prie disbalansų prie didžiųjų miestų esančių rajonų būsto rinkose formavimosi, nes paskolų su valstybės teikiama finansine paskata ir parama srautas sudaro vis didesnę viso naujų būsto paskolų srauto dalį (11,4 % 2021 m., palyginti su 6,9 % 2020 m.). SADM nuomone, finansinė paskata turėtų būti taiklesnė, ir įvesta daugiau saugiklių.

Siekdama sisteminių finansinės paskatos teikimo pokyčių ir tikslingesnio finansinės paskatos teikimo, SADM planuoja parengti Įstatymo pakeitimus, be kita ko, įvertinusi ir Vyriausybės strateginės analizės centro atliktą finansinės paskatos veiksmingumo vertinimą, jame pateiktas rekomendacijas ir siūlymus finansinės paskatos veiksmingumo didinimui.

Su numatomais Įstatymo pakeitimais bus išspręsta ir subsidijų laukimo neapibrėžtumo problema. Įstatymo pakeitimus planuojama pateikti Seimui svarstyti šį rudenį.

Komiteto nariai palaikė nuomonę, kad finansinės paskatos sistema tobulintina ir turi būti subalansuota bei paragino SADM nedelsti su Įstatymo pakeitimais.

Seimo kanceliarijos Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro informacija

Tel. (8 5) 239 6882