Seimas reglamentavo papildomas ribojamąsias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus

2023 m. balandžio 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

Reaguodamas į karinę agresiją Ukrainoje ir siekdamas apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, Seimas pritarė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymui (projektas Nr. XIVP-2496(2). Jame apibrėžiamas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo pradžia ir pabaiga, jų peržiūra, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir kitos nuostatos.

„Sukuriam stiprų nacionalinių sankcijų instrumentą. Tai yra Rusijos ir Baltarusijos visuomenių atsakomybė už karą ir agresiją Ukrainoje ir mažina įtakas galimas, rizikas nacionaliniam saugumui Lietuvoje“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatymo 3 straipsnyje nustatytos tokios ribojamosios priemonės:

- Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje (išskyrus, kai dėl to tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija) ir prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.

- Sustabdomas Rusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje (išskyrus atvejus, dėl kurių tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija) ir Lietuvoje, išskyrus Rusijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą, arba leidimą gyventi Lietuvoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.

- Rusijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai jie atitinka Šengeno sienų kodekso nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną įstatyme įtvirtinamų papildomų sąlygų (nurodytos žemiau pranešime).

- Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų dėl Lietuvos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas, išskyrus Rusijos ir Baltarusijos piliečius, turinčius leidimą nuolat arba laikinai gyventi Lietuvoje.

- Sustabdoma Rusijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, ar kai Rusijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.

- Sustabdoma Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisė į Lietuvos teritoriją įvežti ar iš jos išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas.

Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ribojamoji priemonė taikoma nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 2 d.

Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 3 d. ir galioja iki 2024 m. gegužės 2 d.

Nustačius poreikį, Vyriausybė, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos, galės kreiptis į Seimą siūlydama jį pratęsti.

Už įstatymą balsavo 76, prieš buvo 13, susilaikė 34 Seimo nariai.

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena (70 straipsnis). Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti (71 straipsnis).

 

 

Papildomos sąlygos:

1) turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi;

2) turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą;

3) naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos suderintų sąlygų tvarka ir turi išduotą supaprastinto tranzito dokumentą arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą;

4) turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir:

a) yra Lietuvos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);

b) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje);

c) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų ar tranzitu per Lietuvą, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos;

d) atvyksta į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);

e) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių;

f) yra Rusijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą;

g) yra kiti, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalies 4 punkto e ir f papunkčiuose, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvoje esančią Rusijos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos teritoriją į Europos Sąjungos, Šengeno, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Rusijos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą;

h) vyksta į vienkartinę kelionę Rusijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos teritorijos į Rusijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos teritoriją ar atgal.

 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuras

El. p. rsv@lrs.lt